„Aš prisiimu visą atsakomybę už viską, kas įvyko Gruzijoje ir kas įvyks
per visą mano antrąjį prezidentavimo laikotarpį. Ir Gruzijos tautai, taip
pat parlamentui spręsti, kaip aš laikiausi šios atsakomybės“, - penktadienį
sakė valstybės vadovas, kalbėdamas parlamento komisijai rugpjūčio įvykiams
ištirti.
Prieš tai M.Saakašvilis pabrėžė, kad jo antrasis prezidentavimo
laikotarpis - paskutinis.
Prezidentas kalbėjo ir atsakinėjo į klausimus maždaug penkias valandas.
Pats M.Saakašvilis pripažino, kad „tokio ilgo egzamino neturėjo nuo
instituto laikų“.
Visa prezidento kalba buvo tiesiogiai transliuojama.
M.Saakašvilis paneigė teigimus, kad jis ketina pabėgti į užsienį, ir
pavadino rugpjūčio įvykius asmenine tragedija.
„Kiekviena diena man prasideda pragariškais išgyvenimais, kad mūsų
teritorija yra okupantų rankose“, - sakė jis.
„Aš lieku čia ir niekada niekur neišvažiuosiu“, - sakė Gruzijos
prezidentas. - Pergalė ar pralaimėjimas įvertinami pasibaigus kovai. Kova
nebaigta, teritorijos vientisumas neatkurtas“.
M.Saakašvilis išsamiai išdėstė komisijai įvykių chronologiją,
pabrėždamas, jog kai iškilo klausimas dėl operacijos Pietų Osetijoje
pradžios, jis tegalėjo pasirinkti tik „blogą sprendimą ar labai blogą“.
Gruzijos prezidentas pranešė komisijai, jog iki rugpjūčio konflikto
pateikė taikaus sureguliavimo iniciatyvą, siūlydamas Rusijai tapti Pietų
Osetijos ir plačios autonomijos Abchazijoje garante.
„Mes buvome pasirengę apsvarstyti Rusijos ekonominius interesus
Abchazijoje ir pirmiausia perkelti sieną 80 km Kodorio upės link, kad galėtų
sugrįžti dalis pabėgėlių į savo namus, atkurti geležinkelio susisiekimą
Maskva-Tbilisis - Jerevanas, sukurti laisvąją ekonominę zoną“, - sakė
M.Sakašvilis.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija ilgai rengė karinę intervenciją, ir
sprendimą pradėti operaciją Pietų Osetijoje jis priėmė tik po to, kai
Rusijos karinės dalys pradėjo eiti Roko tuneliu.
Buvo du sprendimai, paaštrėjus padėčiai Cchinvalio regione: diplomatinis
ir karinis.
„Jeigu mes būtume vadovavęsi kariniu sprendimu - Gruzijos kariuomenė būtų
turėjusi pradėti savo veiksmus rugpjūčio 1-2 dienomis ir paimti Roko tunelio
kontrolę į savo rankas“, - sakė M.Saakašvilis, aiškindamas, kodėl operacija
prasidėjo būtent rugpjūčio 7 dieną.
„Tačiau tada mes būtume davę dingstį Rusijai sakyti, kad didelė Gruzija
užpuolė mažą Osetiją ir Rusija gina savo piliečius, po to būtų kilęs
pasaulio bendrijos pasipiktinimas. Tuo metu mes pasirinkome diplomatinį
sprendimą“, - tęsė jis.
Valstybės vadovas apkaltino Rusijos vadovybę ketinimu siekus pakeisti
valdžią Gruzijoje ir kontroliuoti strateginius vamzdynus, pabrėždamas, kad
būtent tai buvo pagrindinis intervencijos tikslas, kurio pasiekti nepavyko
dėl gruzinų tautos susitelkimo ir tarptautinės bendrijos paramos.
„Šiandien visos Europos institucijos pripažino, kad Gruzijos teritorijos
okupuotos ir įsijungė į konflikto sureguliavimą“ - pabrėžė Gruzijos
prezidentas.
„Gruzijos integravimosi į Europą klausimas iškilo pirmą kartą taip
rimtai, ir Gruzijos teritorijos vientisumą labai tvirtai ir garsiai parėmė
visos tarptautinės organizacijos ir visos civilizuotos pasaulio šalys“, -
sakė M.Saakašvilis.
Prezidentas taip pat pareiškė, kad Gruzija niekada neatsisakys savo
armijos.
„Mūsų pagrindinis tikslas - taikus kūrimas, bet mums visada reikės
ginkluotųjų pajėgų, pageidautina, kad šalis būtų didelio karinio aljanso
narė - tada niekam nekils noras spręsti mūsų teritorijoje problemas jėga“, -
pabrėžė prezidentas.
Kalbėdamas apie prisijungimą prie NATO valstybės vadovas pareiškė
įsitikinimą, kad Gruzija taps Aljanso nare, nors Rusija tam ir prieštarauja.
M.Saakašvilis mano, Gruzijos stojimui į NATO gali būti parengtas specialus
mechanizmas nenaudojant Narystės veiksmų plano.
„Mes neturime kitos išeities, mes neturime kitų savo saugumo garantijų“,
- sakė M.Saakašvilis. Pasak jo, „kad kas išsispręs iki pavasario“.
Vertindamas dabartinę situaciją M.Saakašvilis apibūdino santykius su
Rusija kaip „egzistencinę grėsmę“.
„Aš manau, kad atvykus stebėtojams iš Europos ir esant rimtai ekonomikos
krizei Rusijoje, grėsmė, kad ji atnaujins kovos veiksmus, du kartus mažesnė
nei prieš du mėnesius. Tačiau tai mums - egzistencinė grėsmė ir ši grėsmė
galutinai nepašalinta“, - sakė Gruzijos prezidentas.
„Turime normaliai gyventi, eiti į priekį... bet mes turime būti atsargūs
ir turime toliau ieškoti papildomų savo saugumo garantijų ir siekti šalį
taikiai suvienyti“, - pridūrė jis.