Toks sprendimas buvo vienbalsiai priimtas Komunistų partijos Centro
komiteto (CK) pirmojo plenumo posėdyje, kuris įvyko iš karto pasibaigus dvi
dienas trukusiam XIII RFKP ataskaitiniam-rinkiminiam suvažiavimui.
RFKP CK pirmininko pirmuoju pavaduotoju išrinktas Ivanas Melnikovas, o
pavaduotoju - Vladimiras Kašinas.
Taigi suvažiavimas ir plenumas parodė visišką pasitikėjimą ankstesniais
Komunistų partijos vadovais, perrinktais naujam ketverių metų laikotarpiui.
G.Ziuganovas vadovauja RFKP nuo jos įsteigimo 1993 metais.
Maskvoje vykusiame suvažiavime G.Ziuganovas perskaitė partijos programinį
pareiškimą, kuriame sakė, kad rusams nepakankamai atstovaujama valdžios
institucijose, žiniasklaidos priemonėse ir Rusijos kultūroje.
Nedaug laiko iki suvažiavimo Rusijos komunistų lyderis išleido knygą
„Stalinas ir nūdiena“, kurioje paragino vėl apsiginkluoti „patikrinta“
sovietinio diktatoriaus nacionaline ir personalo politika, jo
„valstybingumu“.
Naujoje RFKP programoje, kurią apsvarstė suvažiavimas, pažymėta, kad
J.Salino dėka šalis „per trumpiausią laiką“ įvykdė industrializaciją. Apie
šių pasiekimų kainą nekalbama.
Ankstesnėje programoje, priimtoje 1995 metais, milijonus žmonių pražudęs
nuožmus diktatorius J.Stalinas nebuvo minimas.
Daugelis Rusijos kairiųjų kritikuoja G.Ziuganovą už atsitraukimą nuo
internacionalizmo marksistinio-lenininio traktavimo ir gerinimąsi rusų
nacionalistams bei Ortodoksų Bažnyčiai.
Dviejų dienų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip tūkstantis
delegatų ir 83 komunistų ir kairiųjų partijų atstovų, vyko „Izmailovo“
viešbučio komplekse.
Per pertrauką, paskelbtą po partijos pirmininko pranešimo, delegatai
nuvyko į Raudonąją aikštę padėti gėlių prie Vladimiro Lenino mauzoliejaus.
G.Ziuganovas pareiškė, jog „mes nekviečiame atgal, į ankstesnį
socializmą, mes kviečiame visuomenę eiti pirmyn, į XXI amžiaus socializmą,
atsižvelgiantį ir į šlovingus SSRS laimėjimus, ir į jos karčias pamokas, ir
į neigiamą patyrimą“.
Drauge jis pabrėžė, jog „socialdemokratizacija - ne mūsų kelias“, ir
paragino partiją būti budrią, nes jai „paslaugiai pakišamos kažkokios naujos
idėjos: atsisakyti socializmo, kaip strateginio tikslo, ir partijos
pavadinimo, kaip komunistų partijos“.
Išskyrus kai kuriuos niuansus, senoji ir naujoji RFKP programos beveik
vienodos pagal struktūrą ir vartojamus žodžius.
Komunistai, kaip ir anksčiau, kalba apie svarbiausių ekonomikos šakų
nacionalizavimą ir SSRS atkūrimą.
G.Ziuganovo nuomone, pasaulyje tebevyksta perėjimo nuo kapitalizmo į
socializmą procesas, ir „tolesnis kapitalizmo, kaip vyraujančios pasaulyje
sistemos išlikimas, gresia baigtis katastrofa“.