Toks žingsnis, kaip manoma, galėtų tapti atsvara įtemptiems šių šalių
santykiams su Maskva.
Po rugpjūtį įvykusio trumpo Rusijos ir Gruzijos karo, kuris baigėsi
pasirašius ES pasiūlytą ugnies nutraukimo sutartį, ES šalių lyderiai
pripažino būtinybę paremti Lenkijos ir Švedijos iniciatyvą stiprinti
bendradarbiavimą su Bendrijos rytinėmis kaimynėmis.
ES antradienį ketina atnaujinti derybas su Maskva dėl naujos strateginės
partnerystės sutarties, kurios buvo įšaldytos po Rusijos karinės
intervencijos Gruzijoje.
Būtent konfliktas Gruzijoje paskatino ES siekti glaudesnių santykių su
šešiomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis: Ukraina, Gruzija,
Armėnija, Azerbaidžanu, Moldova, taip pat su Baltarusija, jeigu ši ryšis
įgyvendinti demokratines reformas.
Todėl trečiadienį Briuselis pasiūlys naująjį „Rytų partnerystės“
projektą, kuris pakeistų dabartinę ES „kaimynystės politiką“. Minėtąsias
šalis numatoma finansiškai skatinti vykdyti ekonomines ir politines
reformas.
Naujoji iniciatyva taip pat taptų atsvara Viduržemio jūros sąjungai,
kurią liepą inicijavo šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija.
Tačiau Rytų partnerystės sutartis automatiškai neatvers kelio į būsimąją
narystę Bendrijoje, kaip tikisi Tbilisis, o ypač Kijevas.
Nemažai abejonių kelia Gruzijos ir Ukrainos galimybės tapti NATO narėmis,
o Europos šalys taip pat nesutaria, ar reikėtų siūlyti joms vietą prie ES
stalo.
Didžioji Britanija, Švedija ir rytinės ES šalys palaiko tolesnę Bendrijos
plėtrą į rytus, o toks žingsnis išplėštų bloko kaimynes iš Rusijos įtakos
sferos.
Tačiau Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys tokiam sprendimui
priešinasi.
Europos Komisija, kuri yra pagrindinė ES vykdomosios valdžios
institucija, rekomenduoja nuosaikų sprendimą - pasiūlyti derybas dėl
„asociacijos sutarties“ kiekvienai iš šešių ES rytinių kaimynių, pradedant
nuo Ukrainos, nurodoma naujienų agentūros AFP gautame dokumente.
Dokumento projekte, kuris dar gali būti pakeistas prieš jį oficialiai
paskelbiant trečiadienį, raginama sukurti „glaudžią ir visapusišką
laisvosios prekybos zoną“ su kiekviena partnerystės sutartį sudariusia
šalimi. Taip pat numatoma sudaryti „migracijos ir saugumo paktus“ -
sutartis, kurios padėtų sustiprintų kovą su nelegalia migracija, tačiau
palengvintų ES vizų išdavimą.
Tačiau derybos dėl šių sutarčių su kiekviena šalimis vyks nevienodu tempu.
„Šiek tiek per anksti kalbėti apie tai (asociacijos sutartį) su Gruzija“,
- ES išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valsdner)
pirmadienį sakė Briuselyje po pasitarimo su Gruzijos premjeru Grigolu
Mgaloblišviliu.
„Reikia dar daug nuveikti demokratijos srityje ir sprendžiant tinkamo
valdymo klausimą“, - pridūrė komisarė. Tačiau ji paminėjo, kad derybos su
Tbilisiu dėl vizų režimo palengvinimo prasidės kito mėnesio pradžioje.
Nepaisant būgštavimų, Briuselis siūlo su minėtomis šešiomis šalimis
užmegzti santykius, kurių „statusas būtų panašus į Islandijos ir
Norvegijos“, sakė Lenkijai Europos Parlamente atstovaujantis Jacekas
Saryuszas-Wolskis (Jacekas Saryjušas-Volskis), kuris taip pat yra EP
užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Tada šios šalys galėtų per „10 arba 20 metų“ tapti ES narėmis.
Europos Komisija taip pat siūlys stiprinti su šiomis šešiomis šalimis
energetinius ryšius, kurie yra ypač svarbūs naftos ir dujų transportavimui
ir Rusijos arba Kaspijos jūros.
EK siūlo iki 2013 metų padvigubinti Rytų partnerystės programoje
dalyvausiančių šalių rėmimo fondus, o vėliau šias lėšas padidinti dar 65
procentais.
Visi šie pasiūlymai bus svarstomi gruodžio 11-12 dienomis Briuselyje
vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
Jeigu siūlomos priemonės bus patvirtintos, „Rytų partnerystės“ projektas
galėtų startuoti viršūnių susitikime, kuriame dalyvautų 27 ES ir šešios
kaimyninės šalys (jeigu į jį būtų pakviestas autoritarinis Baltarusijos
prezidentas Aleksandras Lukašenka). Toks susitikimas galėtų įvykti balandį
Čekijoje, kuri sausį perims iš Prancūzijos pirmininkavimą Bendrijai.
Iki tol Kijevas tikisi partnerystės sutartį dar labiau išplėsti, sakė
Ukrainos ambasadorius prie ES Andrejus Veselovskis.
Ukraina tikriausiai įkurs nuolatinę instituciją, kuri spręs partnerystės
klausimus ir rūpinsis priimtų susitarimų įgyvendinimu.