Tokį raginimą M.Saakašvilis paskelbė straipsnyje laikraščiui „The Wall
Street Journal“, išspausdintame tokiu metu, kai Briuselyje vyksta NATO
susitikimas, kurio metu Aljanso užsienio reikalų ministrai svarstys, ar
atnaujinti po to karo sustabdytą NATO ir Rusijos aukšto lygio dialogą.
Susitikimo metu taip pat turi būti pareikšta parama reformoms Gruzijoje
ir Ukrainoje, taip pat - dar kartą patvirtintas įsipareigojimas dėl jų
narystės ateityje, bet nesuteiktos jokios formalios gairės dėl stojimo. Tai
atspindi didelius nesutarimus šiuo klausimu 26 valstybių Aljanse.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga sutiko atnaujinti derybas su Rusija dėl
partnerystės pakto, kurios taip pat buvo sustabdytos dėl to karo.
M.Saakašvilis pakartojo Gruzijos argumentą, kad ji, pradėdama karinį
puolimą Pietų Osetijoje, reagavo į Rusijos agresiją, ir sakė, kad Maskva dar
neįvykdė ugnies nutraukimo susitarimo sąlygų, pagal kurias rusų pajėgos
turėjo atsitraukti į pozicijas, turėtas prieš karą.
M.Saakašvilis perspėjo dėl „didelės rizikos“, kurią kelia „grįžimas prie
įprastų reikalų“ nepareikalavus Rusijos atsakyti.
„Jei tarptautinis atsakas nebus tvirtas, Maskva imsis kitų veiksmų
regiono žemėlapiui bauginimu ar jėga perbraižyti“, - rašė jis.
Jei Rusija tarptautinėje bendrijoje būtų likusi padėti, ji prisidėtų prie
Gruzijos stabilumo, pridūrė M.Saakašvilis.
Tačiau kol kas „turėtume užtikrinti, kad neaukosime tokių demokratijų
kaip Gruzija, kurios bando padaryti šią svarbią pasaulio dalį stabilesnę,
saugesnę ir laisvesnę“, pažymėjo jis.