Ministrai, kurie susitinka praėjus beveik keturiems mėnesiams po Rusijos
ir Gruzijos karo, tikriausiai nepritars pasiūlymui suteikti galimybę abiem
kandidatėms greitai prisijungti prie didžiausio pasaulyje karinio aljanso,
nors tokį sprendimą palaiko Jungtinės Valstijos.
„Niekas nesako, kad kuri nors iš šių šalių jau rytoj bus pasiruošusi
tapti visateise NATO nare. Abi jos turės įvykdyti reikšmingas reformas“, -
pirmadienį pabrėžė aljanso vyriausiasis atstovas spaudai Jamesas Appathurai.
Tačiau Vokietija ir Prancūzija, kurios vadovauja pustuzinio Europos šalių
frakcijai, vis griežčiau pasisako prieš Ukrainos ir Gruzijos stojimą į
Aljansą ir įtariai žvelgia į pasikeitusią JAV taktiką proteguojant abi
kandidates.
Vašingtonas pripažįsta, jog abi šalys dar nėra pasiruošusios tapti NATO
narėmis, tačiau ieško kelio, kuris padėtų aplenkti Narystės veiksmų plano
procesą. Šio plano įgyvendinimas laikomas būtina šalies stojimo į aljansą
sąlyga.
Sprendžiant šią problemą ypač svarbiu veiksniu tampa santykiai su Maskva,
kurie buvo smarkiai pašliję po Rusijos ir Gruzijos karo, tačiau pastaruoju
metu gerėjo. NATO šalių diplomatijos vadovai taip pat tarsis, ar galima
atnaujinti aukšto lygio susitikimus su Maskva, kurie buvo įšaldyti po šio
konflikto.
Europos šalys ypač siekia geresnių santykių su energetikos milžine
Rusija, kuri taip pat bendradarbiauja su NATO kovojant su tarptautiniu
terorizmu, o Vašingtonas taip pat gali daryti nuspręsti padaryti nuolaidų
mainais į santykių pažangą.
„Iš pricipo NATO ir Rusijos tarybos veikla man nekelia problemų“, -
pirmadienio vakarą sakė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza
Rais), kuri paskutinį kartą dalyvaus NATO diplomatijos vadovų susitikime.
Pasak diplomatų, dvi dienas NATO būstinėje Briuselyje vyksiančio
pasitarimo išvakarėse ambasadoriai nesugebėjo susitarti dėl būsimųjų
santykių su Gruzija ir Ukraina geriausio apibrėžimo.
Po dvi savaite trukusių nesutarimų ir maždaug 18 pasiūlytų dokumentų
projektų 26 aljanso šalys dar neapsisprendė dėl tinkamiausios formuluotės,
todėl „labai tikėtina“, kad ministrams teks patiems sukurti sutartį, sakė
vienas iš diplomatų.
Pasak jo, Vokietija tvirtina, kad Gruzijai ir Ukrainai neturėtų būti
pasiūlytas „joks narystės aplinkkelis“, kuris leistų joms „išvengti Narystės
veiksmų plano“.
Nuo 1999 metų NATO Narystės veiksmų planas laikomas priešpaskutiniu
žingsniu stojant į šį didžiausią pasaulyje karinį aljansą, nors ir nėra
griežtai apibūdinamas kaip stojimo sąlyga.
Balandžio mėnesį Bukarešte NATO lyderiai atsisakė suteikti Gruzijai ir
Ukrainai Narystės veiksmų plano statusą, tačiau nurodė, kad abi tos šalys
turi ateitį Aljanse.
Maždaug pustuzinis Europos šalių nepritaria Narystės veiksmų planui ir
mano, kad jis suerzintų Rusijai, kuri kategoriškai nepritaria Gruzijos ir
Ukrainos kandidatūroms ir nerimauja dėl to, kad NATO artėja prie jos sienų.
Gruzija ir Ukraina dar toli gražu neatitinka kitų narystės NATO
kriterijų, tarp kurių yra politiniai, demokratiniai ir kariniai standartai,
geri santykiai su kaimynais, visuomenės pritarimas stojimui.
Aljanso lyderiai pavedė užsienio reikalų ministrams parengti pirmąjį jų
pažangos įvertinimą.
JAV siekia suorganizuoti kitokį forumą, kuris paskatintų abiejų
kandidatuojančių šalių reformų procesą. Vašingtonas tikisi, kad tokias
reformas labiausiai paspartintų įkurtos NATO ir Gruzijos bei NATO ir
Ukrainos komisijos.
Vienas Europos NATO diplomatas tokias komisijas „labai naudingais
įrankiais, padėsiančiais žengti į priekį“.
Tačiau kitos Aljansui priklausančios Europos šalys, ypač Vokietija,
aiškina, kad Narystės veiksmų plano proceso negalima aplenkti.
„Labai daug šalių mano, kad Gruzija ir Ukraina nepasiekė pakankamos
pažangos, todėl Narystės veiksmų planas netgi nesvarstytinas“, - pirmadienį
pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas.
Diplomatas sakė, kad Rusija neturėtų vetuoti šių šalių planų, tačiau
priminė balandį duotą NATO pažadą, jog naujųjų narių priėmimas „bus iš tiesų
koordinuojamas su Rusija“.