„Esu tikras, kad Rusija taip pat siekia stabilumo Europos Regione. Ir ši
programa jokiu atveju nenukreipta prieš šią šalį. Būtina atminti, kad Rusija
taip pat yra Europos regiono dalis, ir šios programos tikslas - užtikrinti
stabilumą ir sudaryti naujas galimybes šioms šalims (Rytų Europos šalims)“,
- sakė J.M.Barroso spaudos konferencijoje Briuselyje trečiadienį, kuri buvo
tiesiogiai transliuojama Kijeve.
Europos Komisijos siūlymas dėl naujos Rytų partnerystės, pasak jo, yra
žingsnis pakeisti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija,
Gruzija, Moldova ir Ukraina.
EK vadovas pabrėžė, kad ši programa numato stiprinti saugumą energetikos
srityje, taip pat didinti finansinę pagalbą šioms šalims. Be to, ES siūlys
intensyvią paramą reformoms šalyse-partnerėse per kompleksinę institucijų
plėtros programą naujoje daugiašalėje plotmėje, kuri sudarys galimybę
suvienyti visus partnerius bendriems iššūkiams spręsti.
Europos Komisija
trečiadienį pasiūlė glaudinti ryšius su Ukraina, Gruzija ir kitomis buvusios
Sovietų Sąjungos šalimis, bet neigė, kad šitaip siekiama įsitvirtinti
buvusio Maskvos feodo „įtakos zonoje“.
Naujoji Rytų partnerystės programa, kurią ES narės dar turi patvirtinti,
„yra žingsnis pakeisti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija,
Moldova ir Ukraina, taip pat ir Baltarusija“.
Iš karto pabrėžta, kad naujoji partnerystė nežada šioms šalims ES
narystės.
Europos Komisijos pirmininkas Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje pristatydamas šią
programą, pripažino, kad ES siekia įtakos regione, bet pabrėžė, jog šaltojo
karo laikų terminas - „įtakos sferos“ - nebegalioja.
„Esame aiškiai pasakę, kad šaltasis karas baigtas. Ten, kur nėra šaltojo
karo, ten neturi būti jokių įtakos sferų,- sakė jis. - Esu įsitikinęs, kad
visos šalys turi teisę pačios nuspręsti, kurį kelią pasirinkti“.
„Kai mes norime kuo daugiau padaryti šiam regionui, tai nereiškia, jog
norime konfrontuoti su kuom nors, - tęsė jis. - Mums rūpi įtaka, bet tai
tokia įtaka, kuri reiškia mūsų vertybių skatinimą“.
„Mums rūpi skatinti demokratiją ir atvirą visuomenę, pagarbą žmogaus
teisėms, spaudos laisvei ir nepriklausomybei“, - pažymėjo J.E.Barroso.
Pasak jo, glaudesnių santykių su šiuo regionu idėja sustiprėjo po Rusijos
karo su Gruzija šių metų rugpjūtį.
„Gruzijos krizė paragino mūsų šalis (ES) nares pamąstyti apie tai, ar
nereikėtų padaryti kai ką daugiau šiam pasaulio regionui. - sakė
J.E.Barroso. - Europa nėra suinteresuota turėti Gruzijos tipo krizę prie
savo slenksčio“.
Rytų partnerystės programa siūlo tokią perspektyvą: „ryškų politinio
dalyvavimo masto didinimą“, įskaitant minėtų valstybių integravimą į ES
ekonomiką tolimesnėje ateityje, mažiau suvaržymų vykstant į Europą,
sustiprintą energetinį saugumą, padidintą finansinę paramą.
Pasak ES išorinių ryšių komisarės Benitos Ferrero-Waldner, šiai programai iki 2013 metų ketinama skirti 600 mln. eurų
- papildomai prie dabartinio finansavimo šešioms šalims, kurios jau
dalyvauja ES „kaimynystės programoje“.
Ši programa turėtų būti savotiškas atsvaras naujosios Viduržemio jūros
šalių sąjungai, kurią pasiūlė Prancūzija, liepą pradėjusi pirmininkauti
Europos Sąjungai.