„Nei Ukrainai, nei Gruzijai nepavyko prastumti joms reikiamo sprendimo,
ir JAV buvo vienintelė šalis, rėmusi Ukrainos ir Gruzijos ketinimą, kai
dauguma NATO narių, tarp jų Aljanso steigėjos - Prancūzija, Vokietija,
Italija ir kitos - atsisakė pakviesti šias dvi šalis prisijungti prie NVP“,
- sakė K.Kosačiovas trečiadienį žurnalistams, pažymėdamas, kad toks NATO
narių daugumos sprendimas buvo gana nuspėjamas.
„NATO ima mąstyti blaiviau, juk Ukraina ir Gruzija, jeigu taptų Aljanso
narėmis, nepadėtų spręsti daugelio esamų problemų, o tik apsunkintų jas“, -
sakė K.Kosačiovas.
Jis pareiškė įsitikinimą, kad JAV parama Ukrainos ir Gruzijos siekiui
tapti NATO narėmis ir ateityje negalės paveikti antradienį daugumos Aljanso
narių parodytos nuomonės.
NATO antradienį sutiko palaipsniui
atnaujinti aukšto lygio derybas su Rusija, kurios buvo įšaldytos po
rugpjūčio konflikto Kaukaze, ir plėsti ryšius su Gruzija ir Ukraina.
NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje nusprendė grįžti prie
vadinamosios NATO ir Rusijos tarybos neformalių susitikimų, nors reiškiamas
susirūpinimas dėl to, kad Maskva vis dar neįvykdė ugnies nutraukimo
susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas jos trumpas karas su Gruzija.
„Sąjungininkės sutiko su sąlyginiu ir laipsnišku bendravimo su Rusija
atnaujinimu“, - Aljanso būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė NATO
generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis.
Pasak jo, užsienio reikalų ministrai jam pavedė daryti tai, kas, jo
nuomone, reikalinga, ir, „žinoma, jei kita šalis sutiks, pažiūrėti, kokie
politiniai kontaktai bus įmanomi, gali būti įmanomi“.
J.de Hoopas Schefferis pridūrė, jog NATO ir Rusijos taryba rengs
neformalius susitikimus, „kad atnaujintų bendravimą ir diskutuotų
klausimais, kuriais sutarsime ir ... kuriais nesutariame“.
Tie neformalūs sutikimai vyks ambasadorių lygiu.
Rusijos pasiuntinys NATO atsargiai sveikino šiuos susitarimus, kurie
pačiame Aljanse buvo vertinami skirtingai.
„Šiuos sprendimus vertiname su atsargiu optimizmu. NATO pakeitė savo
poziciją dėl Rusijos, Ukrainos ir Gruzijos. Ledas pradėjo tirpti“, - Rusijos
radijui sakė ambasadorius Dmitrijus Rogozinas.
NATO sąjungininkės Europoje su Prancūzija ir Vokietija priešakyje nori
atnaujinti kontaktus su Rusija, kuri yra svarbi gamtinių dujų ir naftos
tiekėja Europai ir padeda joms kovoti su tarptautiniu terorizmu.
Tačiau Jungtinės Valstijos nelabai nori „apdovanoti“ Maskvą po jos
veiksmų Gruzijoje, kurią Vašingtonas tvirtai remia.
„Nemanau, kad reikalai bus tvarkomi kaip įprasta“, - perspėjo JAV
valstybės sekretorė Condoleezza Rice, dalyvaudama
paskutiniame savo NATO susitikime prieš JAV administracijos pasikeitimą
sausio 20 dieną.
„Tai nėra Rusijos izoliavimo klausimas, tai klausimas dėl to, kokie
kontaktai yra tinkami. Manau, kad Aljansui tai visiškai tinkamas dalykas“, -
sakė ji.
Tarybos susitikimai buvo sustabdyti rugsėjį, po Rusijos ir Gruzijos
konflikto dėl Pietų Osetijos, kurią Maskva drauge su Abchazija pripažino
nepriklausomomis valstybėmis.
Tačiau priimdamos sprendimą, kuris dar gali papiktinti Rusiją, 26 NATO
narės sutiko plėsti bendradarbiavimą su Gruzija ir Ukraina ir stiprinti dvi
institucijas, per kurias gali būti vykdomos reformos dėl jų narystės.
„NATO teiks tolesnę pagalbą abiem šalims žengiant į priekį ir
įgyvendinant reikalingas reformas, bent jau dėl narystės NATO“, - sakė J.de
Hoopas Schefferis.
„Stiprinsime NATO ir Ukrainos komisiją, NATO ir Gruzijos komisiją, - sakė
jis. - NATO (šiose dviejose komisijose) maksimaliai didins, stiprins savo
patarinėjimą ir pagalbą šioms pastangoms dėl reformų“.
Jis taip pat tvirtino, kad Gruzija ir Ukraina „vieną dieną taps narėmis,
jei to norės“.
Gruzija ir Ukraina siekė Narystės veiksmų plano (MAP), kuris pastarąjį
dešimtmetį būdavo paskutinis laiptelis stojant į didžiausią pasaulyje karinį
aljansą.
Tačiau kelios Europos šalys, pirmiausia - Vokietija, mano, kad abi šios
buvusios sovietinės respublikos yra nepasirengusios tokiam žingsniui.
JAV siūlė leisti šioms dviem šalims tęsti reformas per minėtas
atitinkamas jų komisijas, bet Berlynas tvirtina, kad reikia gerbti MAP
procesą.
Kad įstotų į NATO, Gruzija ir Ukraina privalo užbaigti politines,
demokratines ir karines reformas, palaikyti gerus santykius su kaimynais. Be
to, narystei Aljanse turi pritarti jų piliečiai.
J.de Hoopas Schefferis sakė, kad sprendimas paremti tas dvi komisijas
jokiu būdu nepakenktų MAP procesui. „MAP šią popietę neišgaravo“, - pabrėžė
jis.
Svarbus klausimas dėl Gruzijos ir, mažesniu mastu, Ukrainos lieka tas,
kaip įpiršti piliečiams pasiūlymą, kuris nėra MAP. Šis terminas gruzinams ir
ukrainiečiams jau yra tapęs jų ateities Aljanse sinonimu.
Gruzijos premjeras Grigolas Mgaloblišvilis pirmadienį sakė, kad savo
šalies kalnuose sutiko vieną vyrą, kuris neseniai gimusiam sūnui davė Mapo
vardą.
Gruzijos URM vadovė Eka
Tkešelašvili mano, jog NATO pareiškia „visišką pasiryžimą dėti kuo daugiau
pastangų savo komisijoje su Gruzija, kad ji suartėtų su Europa“.
„Sprendime pabrėžiama ne tai, kad Gruzija pasirengtų būti pakviesta
prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano (NVP), o tai, kaip padėti
Gruzijai, kad ji taptų Aljanso nare“, - pareiškė E.Tkešelašvili žurnalistams
Briuselyje, komentuodama antradienį priimtą NATO šalių užsienio reikalų
sprendimą dėl Gruzijos ir Ukrainos.
Tbilisis trečiadienį sveikino NATO
sprendimą labiau bendradarbiauti ir vadino tai žingsniu jos
tikslo tapti Aljanso nare link.
„Tikrai labai stipriai jaučiame, kad esame daug arčiau to galutinio
tikslo, kurį turime, - ... narystės šioje organizacijoje", - NATO būstinėje
Briuselyje sakė gruzinų užsienio reikalų ministrė E.Tkešelašvili.
„Mūsų šalies keitimo ir transformacijos procesui gali labai padėti NATO,
ir mes giriame organizaciją už šį sprendimą", - sakė ji prasidedant NATO ir
Gruzijos komisijos susitikimui.