NATO šalių užsienio reikalų ministrai vakar Briuselyje prasidėjusiame susitikime laužė galvą dėl įsisenėjusių Aljanso problemų, pirmiausia – dėl įšalusių santykių su Maskva ir tolesnės plėtros.
Kai kurios šalys neslėpė, jog NATO turėtų siekti šiltesnių santykių su Maskva. Jie atvėso po Rusijos ir Gruzijos konflikto rugpjūtį.
Aljansas, kaip ir tikėtasi, kol kas nesiryžo suteikti Ukrainai ir Gruzijai Narystės veiksmų plano (NVP). Jis narystės bloke leistų tikėtis ateityje.
Tačiau Ukraina ir Gruzija raminama aiškinant, kad narystei ši procedūra ir nėra būtina.
Pasiūlė kitą išeitį
Aljanso lyderiai pavedė šalių užsienio reikalų ministrams parengti pirmąjį Ukrainos ir Gruzijos pažangos kelyje į NATO įvertinimą. Tiesa, lyg nujausdamas ne itin palankias išvadas, Vašingtonas paskubėjo užbėgti šiems planams už akių.
JAV diplomatijos vadovė Condoleezza Rice pareiškė sieksianti surengti kitokį forumą. Jis paskatintų abiejų kandidatuojančių šalių reformų procesą ir leistų palikti atviras duris į Aljansą.
Vašingtonas tikisi, kad tokias reformas labiausiai paspartintų įkurtos NATO ir Gruzijos, taip pat NATO ir Ukrainos komisijos.
Bent jau Gruzijai tokia mintis atrodo priimtina. „Mes nenorime, jog mums užtrenktų duris. Tad jeigu NATO nesuteiks mums Narystės veiksmų plano, būtina ieškoti alternatyvių kelių, kaip greičiau prisijungti prie Aljanso. Norėtume bent jau kompromiso“, – susitikimo išvakarėse teigė Gruzijos lyderis Michailas Saakašvilis.
Skeptikai atlyžo?
Savo skeptiškos pozicijos neslepiančių Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrų teigimu, NATO nėra pasirengusi suteikti Gruzijai ir Ukrainai NVP.
„NVP suteikimas šioms valstybėms – pernelyg ankstyvas žingsnis. Gruzija ir Ukraina pirmiausia turi įvykdyti reformas, apsaugoti žmogaus ir spaudos laisves, neturėti vidaus konfliktų. Kol kas yra priešingai“, – pareiškė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Maxime Verhagenas.
Jam antrino Vokietijos kolega Frankas Walteris Steinmeieris. Ministras lakoniškai pabrėžė, jog Berlyno pozicija nepakito nuo šiuomečio NATO viršūnių susitikimo Bukarešte. Tuomet Gruzijai ir Ukrainai NVP suteiktas nebuvo.
„Taip, Gruzija ir Ukraina turi aiškias narystės perspektyvas, bet tik tiek. Joms pirmiau reikia žengti keletą svarbių žingsnių“, – kalbėjo Vokietijos ministras.
Dvi dienas Briuselyje vyksiančio pasitarimo išvakarėse Aljanso šalių ambasadoriai nesugebėjo susitarti dėl būsimųjų santykių su Gruzija ir Ukraina geriausio apibrėžimo.
Neįvardyto NATO diplomato teigimu, Vokietija labiausiai priešinasi JAV pasiūlymams „kurti kitus narystės aplinkkelius, kurie padėtų išvengti NPV“.
Vis dėlto, „Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, vakar NATO ministrai buvo linkę laikytis JAV pasiūlyto plano dėl Ukrainos ir Gruzijos.
Kalbėsis neformaliai
Diplomatams taip pat teko spręsti, ką daryti su įšaldytais Aljanso ir Maskvos santykiais.
Vokietija ir Prancūzija susitikime ragino atnaujinti po Rusijos invazijos į Gruziją nutrūkusius ryšius.
Italijos ambasadorius Maskvoje Virrorio Claudio Surdo jau nesidrovėjo piešti optimistinę NATO ir Kremliaus santykių ateitį.
„Dialogas greitai bus atkurtas. Santykių krizė praėjo, ir dabar laikas iš naujo apsvarstyti mums rūpimus klausimus“, – sakė ambasadorius.
Net Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios pastaruoju metu itin kritiškai atsiliepė apie Maskvos veiksmus ir nerodė didelio noro kalbėtis su Rusija NATO klausimais, šiomis dienomis atrodė sukalbamesnės.
„NATO ir Rusijos tarybos veikla man nekelia problemų“, – pirmadienio vakarą sakė JAV valstybės sekretorė C.Rice.
Ji tvirtino „iš principo pritarianti santykių atkūrimui, net jei yra likę kai kurių kliūčių.
Būtent dėl „tų kliūčių“ NATO ministrai sutarė neatnaujinti derybų su Rusija pačiu aukščiausiu lygiu.
Tačiau sutarta, kad artimiausiu metu bus vedami neformalūs pokalbiai.