Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas K.Girnius
BNS sakė, jog Ukrainos ir Gruzijos laukia ilgas narystei reikalingų
kriterijų patenkinimo procesas, ir šuo atžvilgiu Briuselyje priimti
sprendimai yra nedidelis pasistūmėjimas į priekį.
„Tai labai kuklus žingsnis, juo labiau, kad Vokietijos UR ministras
pabrėžtinai pareiškė, kad nepaisant visų priemonių, ką (Ukraina ir Gruzija -
BNS) dabar darys, vis tiek turės atlikti tai, ko reikalauja NVP, ir nebus
jokio sutrumpinto kelio į narystę. Reikia prisiminti, kad buvo šiokios
tokios viltys po Bukarešto, kad jau gal gaus tą NVP, o dabar aiškiai
kalbama, kad čia ilgas ir sudėtingas kelias“, - kalbėjo politologas.
Kitas instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas BNS sakė manantis, jog
Briuselyje priimtus sprendimus galima laikyti žingsniu į priekį, tačiau jis
suabejojo, „ar tai tikras kelias“ - ar iš tiesų galima būtų tapti NATO
nariais be NVP.
„Lietuva interpretuoja, kad tai, kas buvo suteikta - nacionalinės veiksmų
programos - yra tam tikras NVP pakaitalas, kad kuriamas naujas kelias šioms
valstybėms į Aljansą. Bet, aišku, niekas negarantuoja, tarkim, vokiečiai,
jog vėl neiškils klausimas dėl realios šių valstybių narystės. Gali iškilti
klausimas apie tai, kad šios šalies neturi NVP“, - kalbėjo politologas.
L.Kasčiūnas BNS sakė dabartinėmis sąlygomis vertinantis UR ministrų
susitikimo sprendimus teigiamai, tačiau, jo nuomone, susitikimas Briuselyje
parodė, kad Aljansas neturi bendros pozicijos dėl plėtros Rytų kryptimi.
„Sutinku su nuostata, kad Lietuva su sąjungininkais sugebėjo iš esmės
pasiekti tai, kas buvo įmanoma pasiekti tokiame kontekste. Bet vertinant
apskritai dėl perspektyvų gal reikėtų sakyti, kad NATO šalys neturi
vieningos politikos NATO plėtros į Rytus klausimu. (...) Dėl narystės NATO
reikalingas vienbalsiškumas, bet sąlygos dabar ir gal po kelių metų nerodytų
aiškaus signalo, kad tas vienbalsiškumas gali atsirasti“, - teigė
politologas.
Abu pašnekovai priminė, kad šiuo metu Ukraina ir Gruzija turi vidinių
problemų, trukdančių pateikti į Aljansą. Pirma, nemažai Ukrainos gyventojų,
priešingai nei Gruzijos žmonės, nepalaiko narystės Aljanse idėjos. Antra,
Ukrainos Sevastopolio uoste stovi Rusijos karinis laivynas, šios šalies
karinė pajėgos yra ir faktiškai atskilusiuose Gruzijos regionuose, kurių
nepriklausomybės ji pati nepripažįsta. L.Kasčiūnas pastebėjo, kad šiuo metu
Gruzijai įstojus į NATO, tai reikštų, jog Aljanso narės viduje gali būti
svetimos valstybės kariuomenė.
„Tai visiškai neoptimalios sąlygos narystei. NATO kaip save gerbianti
organizacija turi savo kriterijus narystei ir kol šitos šalys nepatenkins tų
poreikių, nieko nebus“, - reziumavo K.Girnius.
Šią savaitę Briuselyje vykusios Šiaurės Atlanto Tarybos sesijos metu,
kurioje NATO ir pakviestųjų šalių užsienio reikalų ministrai aptarė
svarbiausius Aljanso politinės darbotvarkės klausimus, Gruzijai ir Ukrainai
nebuvo pasiūlytas Narystės veiksmų planas (NVP) - pradinė priemonė, skirta
parengti prie Aljanso prisijungti norinčius partnerius.
Ministrai sutarė toliau remti Gruzijos ir Ukrainos narystės Aljanse
siekius stiprindami dvišales NATO - Gruzijos bei NATO - Ukrainos komisijas,
rengsiančias specialias metines bendradarbiavimo programas. Kaip vykdomos
individualios nacionalinės programos, kartą per metus bus aptariama NATO
susitikimuose, po to Aljanso šalys darys savo išvadą apie Ukrainos ir
Gruzijos pažangą.
Iki susitikimo Briuselyje ekspertai neatmetė galimybės, kad JAV ir Rytų
Europos šalys, remiančios Ukrainos ir Gruzijos valdžios siekį prisijungti
prie NATO, dės pastangas, kad Kijevas ir Tbilisis galėtų tapti Aljanso
narėmis ateityje ir be NVP. Tačiau NATO generalinis sekretorius Jaapas de
Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) pabrėžė, kad „NVP šiandien
neišgaravo“, duodamas suprasti, kad abi šalys tam tikru metu gali
prisijungti prie šios procedūros.
NATO narystės perspektyvą Tbilisiui labiausiai užtemdė rugpjūtį kilęs
penkių dienų karas su Maskva dėl separatistinio Pietų Osetijos regiono.
Kijevo galimybės gauti narystės veiksmų planą yra menkos dėl Ukrainoje
nesiliaujančios politinės suirutės bei didelės šalies gyventojų dalies,
pasisakančios prieš šalies narystę Aljanse.
Rusija kategoriškai prieštarauja Gruzijos ir Ukrainos stojimui į Šiaurės
Atlanto aljansą.