Iš pradžių Afganistanas nenorėjo prisijungti prie šio pakto, kurį paremti
atsisakė Jungtinės Valstijos ir Rusija, bet galiausiai sutiko tai padaryti
po kampanijos, kurią vykdė kasetinių ginklų sužaloti žmonės, tarp jų -
17-metis Sorajas Ghulanas Habibas.
Šis prie invalido vežimėlio prikaustytas paauglys trečiadienį, per dviejų
dienų konferenciją Osle, kuri buvo surengta minimai sutarčiai pasirašyti,
susitiko su savo šalies ambasadoriumi Norvegijoje Jawedu Ludinu.
„Paaiškinau ambasadoriui savo situaciją ir tai, kad Afganistano žmonės
nori uždraudimo“, - žurnalistams sakė S.G.Habibas, kuris buvo sužalotas per
kasetinės bombos sprogimą prieš septynerius metus.
S.G.Habibas, kurio žodžius vertė vertėjas, sakė, jog ambasadorius
paskambino Afganistano prezidentui Hamidui Karzai, kuris
sutiko pakeisti savo poziciją dėl tos sutarties.
„Šiandien - istorinė diena“, - paskelbė S.G.Habibas.
Afganistano pozicijos pasikeitimas net nustebino aktyvistus, raginančius
valstybes prisijungti prie sutarties prieš kasetinius ginklus, kurie
kritikuojami dėl civilių gyventojų žalojimo ir žudymo.
„Tai tiesiog taip svarbu - sulaukti šio kardinalaus pasikeitimo.
Afganistaną labai spaudė Jungtinės Valstijos, - sakė Kasetinių bombų
uždraudimo koalicijos koordinatorius Thomas Nashas. - Jei
Afganistanas gali atlaikyti spaudimą, gali ir kiti“.
Australų aktyvistas Danielis Barty sakė, kad afganų
ambasadorius tikriausiai ėmė keisti poziciją po susitikimo su S.G.Habibu per
antradienio priėmimą.
JAV, Rusija ir kitos susitarimo nepasirašančios šalys sako, kad kasetines
bombas kariškiai naudoja teisėtiems tikslams, tokiems kaip atakuojančių
karių kolonų atrėmimas.
Į artilerijos sviedinius, bombas ar raketas sudedama šimtai kovinių
kasetinių elementų, kurie išbarstomi didžiuliuose plotuose ir kurie ne visi
iš karto sprogsta. Nesprogę elementai gali išgulėti daug metų ir neretai
jais susidomi vaikai, nes jie yra maži ir ryškių spalvų.
Organizacija „Handicap International“ nurodo, kad 98 procentus kasetinių
ginklų aukų sudaro civiliai gyventojai ir kad 27 proc. aukų yra vaikai.
Organizatoriai viliasi, kad iki konferencijos pabaigos ketvirtadienį
minimą sutartį pasirašys daugiau kaip 100 iš 125 konferencijoje
dalyvaujančių valstybių. Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras
Stoere sakė, kad trečiadienį paktą pasirašė 92
valstybės.
Sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos 30 šalių.
Pirmoji paktą pasirašė Norvegija, prieš pusantrų metų pradėjusi kampaniją
už kasetinių bombų uždraudimą. Po jos parašus padėjo Laosas ir Libanas,
kurie yra smarkiai nukentėję nuo šių ginklų.
Didžioji Britanija, kuri anksčiau turėjo dideles kasetinių ginklų
atsargas, taip pat pasirašė po jų uždraudimu. Kaip sakė užsienio reikalų
sekretorius Davidas Milibandas, ši sutartis
pademonstravo, kad NATO šalys gali apsiginti ir be kasetinių ginklų.
Pasak D.Milibando, jis paragins JAV išrinktojo prezidento Baracko Obamos administraciją iš naujo svarstyti JAV poziciją.
George'o W.Busho administracija sako, kad visapusis
draudimas pakenktų pasaulio saugumui.
„Nors kaip ir (sutartį) pasirašančios šalys jaučiame humanitarinį
susirūpinimą, prie jų neprisidėsime, - sakoma JAV valstybės departamento
pareiškime. - Toks visuotinis kasetinių ginklų draudimas sukels pavojų mūsų
ir mūsų koalicijos partnerių kariškių gyvybei“.
Jeruzalėje Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Yigalas
Palmoras sakė, kad jo vyriausybė nusprendė neprisijungti
prie šios sutarties ir mano, kad kasetinių bombų naudojimo klausimas turėtų
būti sprendžiamas per Jungtinių Tautų (JT) Įprastinės ginkluotės
konvenciją.
Kampanija prieš kasetines bombas įsibėgėjo po mėnesį trukusio Izraelio
karo su „Hezbollah“ 2006 metais, kai izraeliečiai visoje Libano teritorijoje
išbarstė iki 4 mln. kovinių kasetinių elementų, rodo JT duomenys.
„Pietų Libanone daugiau kaip dvejus metus vaikai ir pagyvenę žmonės
tapdavo (kasetinių ginklų) aukomis“, - sakė Libano užsienio reikalų
ministras Fawzi Saloukhas.
Aktyvistai tikėjosi, kad ši sutartis privers jos nepasirašiusias
valstybes atidėti šiuos ginklus, kaip daugelis atidėjo sausumos minas po
1997 metais pasirašytos sutarties dėl jų uždraudimo.
„Ši sutartis dėl kasetinių bombų, pasmerkdama ginklą, kuris žuvo civilius
gyventojus net ir pasibaigus kovoms, išgelbės nesuskaičiuojamai daug
gyvybių“, - sakė vienas „Human Rights Watch“ vadovų Steve'as Goose'as.