NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo baigiamajame pareiškime
sakoma, kad Gruzija ir Ukraina pasiekė tam tikros pažangos kelyje į narystę
Aljanse, bet abiem šalims dar „teks nuveikti didelį darbą“.
Prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano (NVP) - pirmojo etapo kelyje
į visavertę narystę Aljanse - Kijevui ir Tbilisiui nebuvo pasiūlyta.
Susitikime Briuselyje buvo nuspręsta, kad pagrindinį vaidmenį NATO
santykiuose su Ukraina dabar vaidins speciali dvišalė komisija. Tokia pat
komisija jau rūpinasi NATO ir Tbilisio santykiais.
Šios komisijos rengia specialias metines programas, kurios šioms abiem
buvusioms sovietinėms respublikoms pakeis tradicinį NATO Narystės veiksmų
planą.
Kaip vykdomos individualios nacionalinės programos, kartą per metus bus
aptariama NATO susitikimuose, po to Aljanso šalys darys savo išvadą apie
Ukrainos ir Gruzijos pažangą kelyje į narystė Aljanse.
Iki susitikimo Briuselyje ekspertai neatmetė galimybės, kad JAV ir Rytų
Europos šalys, remiančios Ukrainos ir Gruzijos valdžios siekį prisijungti
prie NATO, dės pastangas, kad Kijevas ir Tbilisis galėtų tapti Aljanso
narėmis ateityje ir be NVP.
Tačiau antradienį NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas
Schefferis pabrėžė, kad „NVP šiandien
neišgaravo“, duodamas suprasti, kad abi šalys tam tikru metu gali
prisijungti prie šios privalomos procedūros.
Dar posėdyje antradienį NATO šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė
dalinai atnaujinti bendradarbiavimą su Rusija, nutrauktą po karo Kaukaze.
Visavertis Rusijos ir NATO tarybos darbas kol kas nebus atnaujintas.
Tačiau ministrai priėmė sprendimą rengti taryboje neformalius susitikimus.
Ryšių su Rusija atkūrimu politiniu lygiu rūpinsis NATO generalinis
sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis. Tiesa, iki formalaus Rusijos ir
NATO tarybos darbo atnaujinimo J.de H.Schefferis turės iš anksto
pasikonsultuoti šiuo klausimus su Aljanso šalių URM vadovais.
Be to, Šiaurės Atlanto aljanso užsienio politikos žinybų vadovų
susitikimo baigiamajame pareiškime dar kartą užsiminta, kad Maskvos veiksmai
rugpjūtį Kaukaze buvo neproporcingi.
Be to, Aljansas dar kartą paragino Maskvą atsisakyti dislokuoti
Kaliningrado srityje mažo veikimo spindulio raketas. NATO ragina Rusiją
išnagrinėti ir panaudoti savo interesais siūlymus, kuriuos pateikė JAV
priešraketinės gynybos klausimu.
„Dialogas ir bendradarbiavimas su Rusija tebėra svarbus, siekiant
veiksmingai užtikrinti bendrą saugumą“, - sakoma pareiškime.
Maskva visada griežtai protestavo prieš Šiaurės Atlanto aljanso plėtrą,
bet po įvykių Kaukaze jos santykiai su NATO ir apskritai su Vakarų šalimis
- smarkiai pablogėjo.
Dabar, apžvalgininkų nuomone, Aljansas nusprendė padaryti kai kurių
nuolaidų Rusijai, kad neprovokuotų jos gilinti susipriešinimą.
Drauge NATO mažiausiai nori, kad Rusija nuspręstų, jog gali vetuoti vienų
ar kitų šalių įstojimą į Aljansą.
JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pažymėjo, kad
po karo Kaukaze NATO negali sugrįžti prie ankstesnių santykių su Rusija.
„Neturima omenyje izoliuoti Rusiją. Susivienijęs, vieningas Aljansas turi
pareikšti Rusijai, kad jos veiksmai okupuojant Gruziją Šiaurės Atlanto
aljansui buvo nepriimtini“, - pažymėjo C.Rice.