V.Juščenka taip pat pažadėjo, jog Ukraina „garantuos“, kad visos iš
Rusijos per Ukrainą į Europą eksportuojamos gamtinės dujos pasiektų gavėjus.
Tokiu būdu prezidentas stengėsi išsklaidyti Vakarų nuogąstavimus dėl naujo
ginčo energetikos klausimais.
„Ukraina neturi jokio kito pasirinkimo - nėra jokios alternatyvos“
narystei NATO, kad būtų užtikrintas jos nacionalinis suverenumas, duodamas
išskirtinį interviu Kijeve pažymėjo V.Juščenka.
„Privalome surengti derybas su visomis šalimis, kurios yra suinteresuotos
ar nesuinteresuotos tuo, kad Ukraina artėtų NATO link“, - sakė prezidentas,
aiškiai turėdamas galvoje Rusiją, kuri kategoriškai nepritaria Ukrainos
narystei Aljanse.
Šį interviu V.Juščenka davė dvi dienos po to, kai NATO, nepaisydama
aktyvaus JAV agitavimo pastaraisiais metais, nusprendė nesuteikti Ukrainai
ir Gruzijai Narystės veiksmų plano (MAP), kuris reikštų greitą įstojimą į
Aljansą.
Per Briuselyje antradienį įvykusį NATO ministrų susitikimą taip pat buvo
susitarta atnaujinti Aljanso dialogą su Rusija, kuris buvo sustabdytas po
trumpo rugpjūčio mėnesio karo Gruzijoje. Maskva sveikino sprendimą
atnaujinti dialogą ir pavadino tai grįžimu į „realizmo pozicijas“.
V.Juščenka, kuris pastaraisiais metais vadovavo pastangoms atsieti
Ukrainą nuo Maskvos įtakos zonos ir nustatyti tvirtą integracijos į svarbias
Vakarų institucijas kursą, pakartojo savo nuomonę, kad narystė NATO nekelia
jokios grėsmės Rusijai.
„Jei trečiosioms šalims reikia ... tarptautinių garantijų“, kurios padėtų
išsklaidyti Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos stojimo į NATO, „mes tam esame
pasirengę“, sakė jis.
Paprašytas pakomentuoti plačiau, V.Juščenka konkrečiai paminėjo Europos
Sąjungą (ES) ar „visą virtinę valstybių, kuriomis pasitiki abi šalys“ ir
kurios galėtų suvaidinti vaidmenį kuriant pasitikėjimą šiuo klausimu.
Ukrainos prezidento pasiūlymas tiesiogiai įtraukti Maskvą į derybas dėl
Kijevo narystės NATO žymi didelį jo pozicijos pasikeitimą.
Tačiau prezidentas paneigė pranešimus, kad keičia savo griežtai
provakarietišką politiką į „pragmatiškesnį kursą“.
JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) labai spaudė
Aljansą plėstis toliau ir priimti Ukrainą ir Gruziją, be to, sakė, kad
Maskva šiuo klausimu neturės jokios veto teisės, jei tos dvi šalys įvykdys
stojimo sąlygas.
Tačiau per viršūnių susitikimą, kuris balandį įvyko Bukarešte, Aljansas
nesuteikė Ukrainai ir Gruzijai MAP, kurių siekė Vašingtonas ir kuriems
prieštaravo įtakingos NATO sąjungininkės Europoje. MAP šioms dviem šalims
nebuvo suteikti ir antradienį.
Gamtinių dujų klausimu V.Juščenka tvirtino, jog Ukraina visiškai
atsiskaitys už importą ir užtikrins, kad dujų tiekimas iš Rusijos Europai
per Ukrainos teritoriją būtų normalus.
„Ukraina nevartos dujų nemokamai. Mes esame garbingas klientas“, - sakė
prezidentas.
„Mes garantuojame tranzito saugumą ... Nesame suinteresuoti pažeisti
tranzito ar mokėjimo procedūros“, - pažymėjo jis.
V.Juščenka kalbėjo kelios valandos po to, kai Rusijos premjeras
Vladimiras Putinas perspėjo, kad Kijevas neapmokėjo savo sąskaitų ir kad
Maskva vėl gali būti priversta sumažinti tiekimą, jei ukrainiečiai nesumokės
arba bandys nukreipti vartotojams Europoje skirtas dujas.
Nors kainos pastaruosius dvejus metus didėjo, Ukraina už dujas iš Rusijos
tebemoka daug mažiau nei kitos Europos šalys - V.Putinas Ukrainai nustatė
maždaug dvigubai mažesnes kainas.
Tokia situacija yra likusi nuo Sovietų Sąjungos laikų, kai Rusija ir
Ukraina priklausė vienai valstybei. Pasak V.Putino, perėjimas prie
pasaulinių kainų turi tęstis, bet Maskva sieks, kad tas perėjimas būtų
„švelnus“.
Tačiau Vakarai neturi teisės reikalauti, kad Rusija ir toliau pardavinėtų
Ukrainai dujas už mažesnę nei rinkos kainą, pridūrė V.Putinas.
Kalbėdamas apie sudėtingą Ukrainos vidaus politikos situaciją, V.Juščenka
sakė, kad formaliai provakarietiškos premjerės Julijos Tymošenko ir
prorusiškos opozicijos lyderio Viktoro Janukovyčiaus aljanso susiformavimas
įmanomas jau artimiausiomis dienomis.
„Galime likti su koalicija, galinčia padaryti labai rimtą žalą (Ukrainos)
nacionaliniams interesams ir demokratijai“, - sakė prezidentas.
V.Juščenka ir J.Tymošenko drauge vadovavo 2004 metų „oranžinei
revoliucijai“ prieš suklastotą V.Janukovyčiaus išrinkimą prezidentu ir abu
buvo laikomi provakarietiškos pakraipos politikais, nors nuolat smarkiai
nesutaria vidaus politikos klausimais.
Susiformavus J.Tymošenko ir V.Janukovyčiaus politiniam aljansui, kuris
iki pastarojo meto buvo neįsivaizduojamas, V.Juščenka Ukrainos politikoje
būtų dar labiau izoliuotas.
V.Juščenka kaltino Rusiją kišimųsi į Ukrainos vidaus politiką, taip pat -
J.Tymošenko ir V.Janukovyčiaus aljanso skatinimu.
„Paeiliui kviestis kiekvieną politinę jėgą į Kremlių konsultacijoms nėra
gero kaimyno politika“, - pareiškė jis ir pridūrė: „Rusija yra mūsų kaimynė,
ir visada reikia gerai sugyventi su kaimynais“.