„Mūsų judėjimas nėra separatistinis. Mūsų pačių interesas likti didelės
šalies, kokia yra Kinija, sudėtyje, - 73 metų vienuolis kalbėjo Europos
Parlamento plenarinių posėdžių salėje. - Mes nesame „skaldytojai“.
73-ejų metų Dalai Lama pareiškė, jog jo tikslas - kad būtų „įsteigta
reali autonomija Kinijos sudėtyje“.
Tibeto lyderis tremtyje pridūrė, kad jo veiksmų niekaip negalima
pavadinti „separatistiniais“, nes jis yra „tik nesmurtinių metodų“ savo
tikslui pasiekti šalininkas.
Dalai Lama pradėjo kelionę po Europos šalis siekdamas užsitikrinti paramą
savo vizijai apie didesnei Tibeto autonomijai.
Dėl šio žingsnio Tibeto budistų lyderis užsitraukė Pekino rūstybę, tačiau
Briuselyje žmonės stovėjo ilgose eilėse prie parlamento įėjimo ir jo
koridoriuose, norėdami bent žvilgtelėti į garsųjį Nobelio taikos laureatą.
Europos parlamentarai jį pagerbė garsiais plojimais, o kai kurie netgi
iškėlė Tibeto nacionalines vėliavas.
Kalbėdamas Dalai Lama nurodė, kad Europos Sąjunga (ES) privalo užmegzti
glaudų dialogą su Kinijos lyderiais ir „padėti“ Pekino pareigūnams suvokti
jų klaidas, cituodamas tibetiečių patarlę: „Tikras draugas nurodo savo
draugo klaidas“.
Dvasinis vadovas, į kurį Briuselyje buvo kreipiamasi „Jūsų šventenybe“,
sakė, kad Bendrija turi griežtai ginti žmogaus teises bet kokiuose
santykiuose su Pekinu.
Vėliau Briuselyje įvykusioje spaudos konferencijoje Dalai Lama
žurnalistams pareiškė, kad Kinija nusipelnė būti supervalstybe, tačiau jai
stinga moralinio autoriteto, kad atliktų tokį vaidmenį - iš dalies dėl
Tibeto okupacijos.
„Dėl itin prastos reputacijos žmogaus teisių, taip pat tikėjimo,
saviraiškos ir spaudos laisvės srityse, kurios per daug cenzūruojamos,
Kinijos moralinis autoritetas labai, labai prastas“, - sakė jis.
„Kinai svajoja apie žodžio laisvę, nepriklausomą žiniasklaidą ir įstatymų
viršenybę, - patikino Tibeto lyderis. - Jeigu Europa nuolaidžiaus Kinijos
valdžios politikai, tai neduos nieko gera“.
Jis taip pat pareiškė, kad artimiausiu metu ketina palaikyti ryšį su
kinais, rengdamas susitikimus su rašytojais ir kitais inteligentijos
atstovais.
Tą pačią dieną Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė
griežtą šalies vyriausybės atsaką į Dalai Lamos pretenzijas dėl Pekino
politikos Himalajų kalnų regione. Pranešime nurodoma, kad tremtyje
gyvenantis budistų lyderis ignoruoja tikėjimo ir politinę laisvę, kurią
Kinija jau dabar siūlo tibetiečiams.
Jeigu būtų atsižvelgta į jo reikalavimus, gali įvykti pavojingas etninis
skilimas, rašoma viename redakcijos straipsnyje.
„Mojuodamas Kinijos etninio regiono autonomijos įgyvendinimo vėliava,
keldamas politinius reikalavimus dėl vadinamojo „Didžiojo Tibeto“ ir
„aukštesnio lygio autonomijos“, Dalai Lama iš esmės kenkia fundamentaliems
Tibeto žmonių interesams“, - rašo „Xinhua“.
Tibeto budistų lyderis buvo pakviestas į Briuselį pagal „Europos
tarpkultūrinio dialogo metų“ programą, kurios tikslas - sukurti glaudesnius
ryšius tarp skirtingų Europos kultūrų, kalbų, etninių grupių ir religijų.
Tačiau Dalai Lamos vizitas taip pat paženklino platėjantį plyšį Kinijos
ir ES santykiuose.
Praeitą savaitę Pekinas atšaukė 11-ąjį ES ir Kinijos viršūnių susitikimą,
protestuodamas prieš Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy
planus šeštadienį susitikti su Dalai Lama Lenkijoje.
Kinijos valdžia oficialiai įspėjo Paryžių, kad jeigu numatytas
susitikimas įvyks, tai gali neigiamai atsiliepti abiejų šalių tarpusavio
prekybai.
Kinijos valdžia vadina Dalai Lamą vilku vienuolio drabužiais ir velniu
žmogaus pavidalu, atsidavusiu Tibeto nepriklausomybės idėjai.
Briuselyje Dalai Lama pasistengė sušvelninti Kinijos įniršį dėl jo
susitikimo su N.Sarkozy, pajuokavęs, kad labiausiai laukia susitikimo su
prezidento „patraukliąja žmona“ - buvusia manekene Carla Bruni Sarkozy.