Gerdamas arbatą savo namuose J.Kolesovas per radiją netikėtai išgirdo, kad jis ir dar 19 kitų prisiekusiųjų paprašė teisėją Jevgenijų Zubovą posėdžius rengti už uždarų durų. Jis negalėjo patikėti savo ausimis, nes žinojo, kad vos prieš kelias valandas atsisakė pasirašyti po dokumentu, kuris draudžia posėdžiuose dalyvauti žiniasklaidai. Dokumentą pasirašyti prašė teismo sekretorius.
Pritrenktas melo stogdengys susisiekė su liberalia radijo stotimi „Echo Moskvy“ ir tėškė tiesą į tiesioginį eterį. Vyrą įsiutino tai, kad jis buvo paverstas kvailiu ir bailiu. J.Kolesovas tikino nebenorįs toliau dalyvauti teisme, nes mažas melas visada veda prie didelio.
A.Politkovskajos artimieji ir buvę kolegos teismo sprendimą vadino farsu ir sakė nebesitikintys teisingumo.
Po kelių dienų tylos teismas atvėrė duris visuomenei. J.Kolesovas pašalintas iš prisiekusiųjų gretų. Nors prokurorai pareikalavo atleisti J.Zubovą, teisėjo plaktukas liko jo rankoje.
Tačiau paprastus rusus apstulbino ne teismo pastangos išvengti žurnalistų ir melas dėl prisiekusiųjų. Didžiausią nuostabą visuomenėje sukėlė Maskvos stogdengys - jis nebijojo rėžti tiesą į akis ir prieštarauti.
Šį J.Kolesovo poelgį pasveikino „Novaja Gazeta“ - laikraštis, kuriame iki nužudymo dirbo A.Politkovskaja. Laikraščio teigimu, J.Kolesovas parodė, kad Rusijos visuomenė nėra beformė, nusivylusi, inertiška ir nuolanki minia. Jis parodė kitą Rusijos žmogaus veidą, kurį Kremlius stengiasi slėpti.
Tai, kad paprastas padorumo gestas tapo heroizmo simboliu, nemažai pasako apie šiandienos Rusijos būklę.
Kai kas sako, kad tokia būklė yra pražūtingas V.Putino prezidentavimo palikimas, kuris pažadino tamsiausius Rusijos žmonių instinktus, sukurstė nacionalizmą ir suvaržė pilietines iniciatyvas, aktyvumą bei orumą, kuris ruso sieloje pražydo praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai griuvo supuvusi Sovietų Sąjungos sistema.
Žmogaus teisių gynėjai Rusijoje visada turėjo daug darbo. Tačiau jų organizacijos retai sulaukia didesnės visuomenės paramos. Viskas gali pasikeisti, jeigu visuomenėje susikaups dar daugiau nerimo. Lapkričio 29 dieną apie 200 Maskvos priemiesčio gyventojų tiesiog išėjo į gatves. Protestuotojai sukilo po to, kai išgirdo žinią, kad vienas vietinis apie korumpuotus valdininkus rašęs žurnalistas buvo sumuštas.
Nors gatve žygiuojančius žmones iškart ėmė fotografuoti neuniformuoti saugumiečiai, protestuotojai nesistengė slėpti veidų.
Daugybė žmonių, kuriems prieš metus nerūpėjo politika, dabar atidžiau seka naujienas iš Kremliaus.
Korespondentas, dėl kurio užpuolimo kilo gyventojų protestas, prieš kelias savaites buvo sulaukęs skambučio iš Tverės. Skambino bibliotekininkė. Ji priminė apie seną trumpą pokalbį - prieš metus per parlamento rinkimus Tverėje moteris nesutiko bendrauti su žurnalistu - ji aiškino, kad politikai nedaro įtakos ir su rinkimais neturi nieko bendra.
Bet laikas bėga ir viskas keičiasi. Dabar ši moteris pradėjo gailėtis kažkada ištartų žodžių. Per vietinius rinkimus ji pasijuto neturinti jokių teisių. Bibliotekininkė ir jos bendradarbiai, kurių darbdavys yra valstybė, buvo įsakmiai paraginti balsuoti - duota suprasti, kad antraip jie neteks darbo vietų arba premijų. „Aš buvau pažeminta - niekada to neteko patirti. Aš nebalsavau“, - prisipažino bibliotekininkė.
Geriausiai maišto nuotaikas Rusijoje iliustruoja vienas nesenas atsitikimas Maskvoje.
Kremlių su vyriausybės vilomis jungiantis kelias sustingsta, kai į darbą ryte limuzinais skrieja V.Putinas ir D.Medvedevas. Gausybė automobilių su mėlynais švyturėliais šiame kelyje turi atskirą eismo juostą, kuri žymi aukščiausią biurokratų ir saugumiečių kastą. Kai paprasti maskviečiai dūsta spūstyje, rezervuota juosta lekia Kremliaus „pateptieji“ su nugalėtojo šypsena už tamsaus automobilio stiklo.
„Pakazuchos“ įsiutinti vairuotojai prieš kelias dienas neišlaikė - jie ėmė masiškai brautis į privilegijuotųjų juostą. Prieš šimtus mašinų sutrikę milicininkai negalėjo nieko padaryti - jie tik bejėgiškai mojavo lazdelėmis ir laidė švilpuką.
Rusijos biurokratų mėgavimosi valdžia vairuotojai nepakeitė ir nepakeis. Atdaros durys į A.Politkovskajos žudikų teismo posėdžius irgi nenuplėš skraistės nuo paslaptingo politiko, kuris, kaip tikina kaltinamųjų advokatas, užsakė žurnalistės nužudymą.
Vis dėlto šie įvykiai yra nuoroda - Rusijoje dar liko pilietinio gyvybingumo, nors vyriausybė stengiasi jį užgniaužti.
Šalį purtanti ekonominė krizė gali sukelti ir daugiau protestų, kartu ir pavojų, kad Kremlius stipriau įniks į represijas.