Savaitgalį Latvijoje buvo liūdnai juokaujama, ar šalies saugumo pareigūnai nesuims finansų ministro Ačio Slakterio.
Mat šis praėjusią savaitę parlamente leido sau pripažinti, jog Tarptautinis valiutos fondas per derybas siūlė Latvijai devalvuoti latą.
Tokie nelinksmi juokai Latvijoje sklando dėl vis nesiliaujančio skandalo, kai šalies teisėsaugos pareigūnai iškėlė dvi bylas dėl tariamų pastangų destabilizuoti finansinę padėtį ir melagingos informacijos apie šalies ūkio padėtį skleidimo.
Skandalas nuolat plečiasi
Viena šių bylų iškelta savo nuomonę pareiškusiam ekonomistui, kita – per koncertą neatsargiai pajuokavusiam muzikantui.
Abi skandalą sukėlusios bylos į viešumą iškilo dar lapkričio viduryje.
Audra dėl šių bylų iki šiol nerimsta ne tik Lietuvai kaimyninėje šalyje, bet ir pasaulyje.
Savaitgalį apie ekonomistui Dmitrijui Smirnovui iškeltą bylą jau rašė vienas įtakingiausių Didžiosios Britanijos dienraščių „The Times“.
Dar anksčiau praėjusią savaitę apie šią bylą pranešė įtakingasis „The Wall Street Journal“. Prieš tai žodžio laisvės ribojimus Latvijoje plačiai aprašė Austrijos „Der Standart“, Vokietijos „Tageszeitung“ ir daugelis kitų leidinių.
Praėjusią savaitę padėtimi dėl galimybės laisvai reikšti savo nuomonę Latvijoje susirūpino ir tarptautinės organizacijos. Mat Latvijos žurnalistai dar praėjusį pirmadienį viešai kreipėsi į vyriausybę, kodėl ši net nebando viešai garantuoti, kad konstitucijos ginama žodžio laisvė šalyje bus garantuota.
Akivaizdu, bet neįtikėtina
Tuo, kas įvyko Latvijoje, sunku net patikėti. Mat už melagingos informacijos apie Latvijos ekonomikos padėtį skleidimą sulaikytas Ventspilio universiteto profesorius tik išdėstė tai, ką visi ir taip žinojo.
„Galiu jums patarti tik tiek, kad nelaikytumėte pinigų bankuose. Ir geriau jų nelaikyti latais“, – nedideliam Ventspilio laikraščiui „Ventas Balss“ spalį pareiškė D.Smirnovas.
Greitai į 32 metų ekonomikos profesoriaus namus prisistatė Latvijos saugumo policijos agentai ir sulaikė jį už „melagingos informacijos skleidimą“.
Po dvi dienas užtrukusių apklausų nieko nepešę saugumiečiai D.Smirnovą paleido.
Tačiau latviui uždrausta išvykti iš šalies, o saugumo agentai išsigabeno jo asmeninį kompiuterį.
Akylai kalbas apie krizę sekantys pareigūnai, atrodo, nusiteikę ryžtingai bausti gandų skleidėjus.
Kita auka tapo vienas muzikantas, savo nuomonę apie šalies ūkio padėtį drįsęs pareikšti koncerto metu.
Gandai pasitvirtina?
Beje, latviai mato, kad viską, ką valdžia bandė neigti, dabar tenka pripažinti ir jai pačiai.
Dar spalį premjeras ir ministrai atkakliai įtikinėjo gyventojus, kad Latvijos finansų sektorius išvengė karštligės.
Bet lapkritį vyriausybė buvo priversta nacionalizuoti „Parex banka“, taip gelbėdama jį nuo žlugimo.
Nors anksčiau vyriausybė ir neigė, kad jai reikia Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, dabar finansų ministerija aktyviai dalyvauja derybose su TVF atstovais.
Maža to, kaip minėta, finansų ministras A.Slakteris buvo priverstas pripažinti, kad TVF siūlo devalvuoti latą.
* * *
Ryga mokosi iš Maskvos?
* Latvija nėra vienintelė šalis, kurioje saugumas atidžiai seka žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus apie krizę. Tačiau Ryga tikriausiai vargiai norėtų būti minima šalia kitos valstybės, kur padėtis panaši. Mat ta šalis – ne demokratiją, o autoritarizmą jau seniai kurianti Rusija. Jos pareigūnai ypač uoliai laikosi Kremliaus nurodymų ir į bet kokius pranešimus apie krizę žvelgia labai įtariai.
* Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje pastebimai vengiama kalbėti apie krizę Rusijoje. Joje mirga vaizdai apie chaosą pasaulio rinkose, tačiau valstybinėse televizijose apie krizę Rusijoje – nė žodžio. Čia galima nebent išvysti reportažus, kuriuose aukščiausi šalies pareigūnai rimtais veidais porina, kad krizė Rusijos nepalietė ir nepalies. Tuo tarpu „Echo Moskvy“ radijo laidų redaktorius V.Varfolomejevas tikino, kad Kremlius atsiuntė aiškų signalą – eteryje negalima vartoti žodžių „krizė“ ar „griūtis“.
* Nepaklusniems žiniasklaidos atstovams Kremlius turi savų priemonių, kaip juos pažaboti. Antai interneto portalo www.ura.ru redaktorei O.Panovai gresia nemalonumai – mat ji ryžosi publikuoti straipsnį apie finansinių problemų kamuojamus Rusijos bankus. „Matote, tokie provokatoriai kaip aš dar drįsta rašyti apie krizę ir bankus, kuriuos ji palietė. Mane apklausė prokuratūroje, nors aš puikiai žinau visus įstatymus, ką galima rašyti, o ko negalima. Matyt, grįžtame į sovietinius laikus“, – ironiškai teigė portalo redaktorė.
* Šalies generalinė prokuratūra Rusijos žiniasklaidai be užuolankų išplatino nurodymus „nesėti panikos ir atsakingai rinktis žodžius pranešant ekonomikos naujienas“.