Šiuo metu ES piliečiai turi teisę vykti į kitą bloko narę studijuoti,
dirbti ir gyventi. Ši teisė, su kuria yra susieti tam tikri reikalavimai ir
sąlygos, į ES teisyną buvo įtraukta 2004 metais.
Tačiau dauguma ES narių iki galo neįgyvendino šių Bendrijos taisyklių,
sako Briuselis.
Pasak Komisijos, nė viena valstybė narė efektyviai ir tiksliai neperkėlė
visos direktyvos dėl ES piliečių teisės laisvai judėti ir gyventi ES
teritorijoje, be to, nė vieno šios direktyvos straipsnio nėra efektyviai ir
tiksliai perkėlusios visos narės.
„Bendras šios direktyvos perkėlimas yra gana nuviliantis“, - priduriama
ES vykdomosios institucijos pareiškime.
Tik Kipras, Suomija, Graikija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir
Ispanija tiksliai priėmė daugiau kaip 85 proc. minimos direktyvos nuostatų.
Tuo tarpu Austrija, Danija, Estija, Slovėnija ir Slovakija tiksliai
priėmė mažiau nei 60 proc. nuostatų.
Be to, kai kurios ES narės kuria dirbtines kliūtis laisvam ES piliečių
judėjimui.
Vienas pavyzdžių yra europiečių teisė gyventi kitoje ES valstybėje ilgiau
nei tris mėnesius, kurią kai kurios šalys sieja su direktyvoje nenumatytomis
sąlygomis.
„Čekija pripažįsta gyvenimo teisę tik tada, kai šeima turi patenkinamą
būstą. Malta reikalauja ES piliečių gauti darbo leidimą, kad jie turėtų
teisę gyventi kaip darbuotojai. Tokie reikalavimai prieštarauja Bendrijos
įstatymams“, - pažymi Europos Komisija.
Pagal laisvo judėjimo direktyvą, bet koks ES pilietis, kuris yra
studentas, darbuotojas, dirba pats sau arba turi pakankamai išteklių, „kad
netaptų našta priimančios šalies socialinės pagalbos sistemai“, be to, turi
sveikatos draudimą priimančioje šalyje, gali joje gyventi ilgiau nei tris
mėnesius.
„ES įstatymų įgyvendinimo trūkumai šioje srityje gali pažeisti principus,
kurie sudaro patį Europos struktūros pamatą“, - Briuselyje žurnalistams sakė
ES teisingumo komisaras Jacques'as Barrot.
Jis pridūrė, kad jei padėtis nepasikeis, Komisija pradės atitinkamas
procedūras prieš tas bloko nares, kurios tiksliai neįgyvendina taisyklių dėl
laisvo judėjimo.
J.Barrot atmetė kai kurių šalių, pirmiausia - Danijos ir Airijos,
raginimus keisti šias ES taisykles, nes jos gali skatinti santuokas iš
išskaičiavimo su ES nepriklausančių šalių piliečiais.
„Gairių“, kurias Komisija paskelbs pirmojoje kitų metų pusėje, turėtų
pakakti bloko narėms nuraminti šiais ir kitais klausimais, nes jos parodys
joms, kad yra „gerų praktikų“ kovai su tokiomis santuokomis, pažymėjo
J.Barrot.
Jis pridūrė, kad tokios praktikos pavyzdys gali būti Jungtinėje
Karalystėje galiojančios taisyklės, tarp jų - kalbos žinių tikrinimas ir
„bandomieji periodai“ po santuokos įregistravimo.