Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo priešintis bet
kokiai ES klimato sutarčiai, dėl kurios Vokietijoje galėtų sumažėti darbo
vietų.
ES rengiamame klimato ir energetikos teisės aktų pakete, kuris vadinamas
„20-20-20“ sutartimi, numatoma iki 2020 metų 20 proc. sumažinti šiltnamio
efektą sukeliančių dujų išmetimus, 20 proc. sumažinti energijos sueikvojimą
ir užtikrinti, kad 20 proc. sueikvojamos energijos būtų gaunama iš
atsinaujinančių šaltinių.
Sutartis dėl atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, bangų, saulės
energijos ir kt.) buvo pasirašyta anksčiau šią savaitę.
Niekas atvirai nesiekia nuleisti šio paketo bendrųjų uždavinių kartelės,
tačiau euro zoną apėmus recesijai daugelio šalių vyriausybės vis labiau
vengia prisiimti papildomas aplinkosaugos programų išlaidas, kurias tektų
padengti tų šalių pramonei.
„Laukiu labai įtemptų debatų“, - derybų išvakarėse Briuselyje sakė
Čekijos vicepremjeras Aleksandras Vondra.
„Visi nori pasiekti politinį susitarimą, tačiau sprendimas turi būti
toks, kad visi laimėtų“, - pridūrė A.Vondra. Čekija yra viena iš šalių,
kurios sieks pakeisti kai kurias numatomo susitarimo sąlygas.
Šiuo metu viena iš populiariausių sąvokų tapo „anglies nutekėjimas“ -
procesas, kurio metu pramonės įmonės traukiasi iš griežtai taršą
reguliuojančių šalių, nes jose gamybos išlaidos gerokai išauga.
Dėl šio proceso Europos Sąjungoje prarandama darbo vietų, tačiau aplinka
nepatiria jokios naudos.
Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys reikalauja išlygų, nes aplinką
smarkiai teršiančios akmens anglys yra pagrindinis jų energijos šaltinis.
Didžioji Britanija taip pat prieštarauja dėl šio plano skyrių, kuriuose
numatoma, jog turtingosios Bendrijos šalys turės padidinti skurdesnių ES
šalių finansavimą. Čekija siekia nuolaidų savo energetikos sektoriui, o
Italija pageidauja, kad susitarimai dėl atsinaujinančių energijos šaltinių
būtų peržiūrėti 2014 metais.
Pasak vieno ES diplomato, šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios
Prancūzijos mėginimai išspręsti visus prieštaravimus prieš prasidedant
viršūnių susitikimui apsunkino faktas, jog kai kurios šalys savo pasiūlymus
ir iniciatyvas ketina pateikti tik šių derybų metu.
Bene prieštaringiausiai vertinama numatoma prekybos taršos leidimais
sistema, pagal kurią aplinką teršiančios įmonės galės pirkti ir parduoti
taršos kvotas.
Numatoma, kad pramonės įmonės šiuos leidimus nuo 2013 metų privalės
išsipirkti, o ne gauti nemokamai kaip dabar.
Trečiadienio vakarą naujienų agentūra AFP sužinojo, kad Lenkija tikisi
gauti naudos iš naujojo kompromisinio plano dėl klimato kaitos, siūlydama
nemokamų anglies dvideginio apyvartinių taršos leidimų skyrimą pratęsti iki
2019 metų.
Taip pat siūloma pakeisti taršos leidimų išdavimo tvarką, kad rytinėms ES
šalims atitektų 12 proc. taršos kvotų, o ne 10 proc., kaip numatoma dabar.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio šalis
pirmininkaus Bendrijai iki šių metų pabaigos, siekia, kad sutartis dėl
klimato kaitos būtų priimta prieš pasibaigiant Prancūzijos kadencijai. Jis
taip pat siekia užtikrinti, kad būtų priimtas susitarimas dėl 200 mlrd. eurų
(apie 651 mlrd. litų) vertės ES ekonomikos atgaivinimo plano, kuris taps dar
viena svarbia susitikimo Briuselyje debatų tema.
ES viršūnių susitikimas prasidės 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku,
o derybos dėl klimato kaitos sutarties tikriausiai baigsis ne anksčiau nei
penktadienio vakarą.
Įtemptų debatų taip pat laukiama svarstant ekonomikos atgaivinimo planą.
Airijos premjeras Brianas Cowenas informuos ES
lyderius apie savo planus, kaip jo šalis rengiasi kitų metų pabaigoje
ratifikuoti Lisabonos sutartį.
Birželį Airijos balsuotojams nepritarus Lisabonos sutarčiai vieninteliame
šiuo klausimu Bendrijoje surengtame referendume, Europos Sąjungoje kilo
institucinė krizė.