Kurį laiką eiliniai ukrainiečiai kreipė mažai dėmesio į šio žaidimo dramas ir posūkius. Kuo mažiau politikams likdavo laiko kištis į jų gyvenimą, tuo labiau kilo ekonomika. Tačiau finansų krizė viską apvertė aukštyn kojom. Ukrainos ekonomika pajuto sunkiausią smūgį iš visų besivystančių rinkų.
Per metus šalies BVP susitraukė 14 proc., o pramonės gamyba – dvigubai daugiau. Grivina neteko pusės vertės JAV dolerio atžvilgiu. Padriki centrinio banko veiksmai išprovokavo neigiamų reakcijų – nuo kaltinimų korupcija iki bukaprotiškumo diagnozių. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių netenka darbo vietų – ypač pramoniniuose šalies pietryčiuose. Augantis nedarbas gali pakurstyti nusikalstamumą ir protestus.
Lyg to būtų maža, Rusija tradiciškai Naujųjų metų proga sveikina grasinimais nutraukti dujų tiekimą (jau nutraukė – lrytas.lt red. Pastaba), jei Ukraina nesumokės 5 mlrd. litų prilygstančios skolos. Nepaisant krintančių naftos kainų, rusai nori dujas pabranginti daugiau nei dvigubai. Besiruošdama blokadai Ukraina užpildė visas dujų talpyklas, kurių turėtų pakakti iki pavasario – juo labiau, kad sulėtėjusi pramonė suvartos mažiau išteklių. Tačiau Ukrainai šiuo metu mažiausiai reikia kivirčo su Rusija.
Palankiausioje pozicijoje esantis politikas, galintis pasinaudoti visuomenės nepasitenkinimu, yra Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovyčius, kurį daugiausia remia rusai pietryčių Ukrainoje. Nors jo partija turi daugiausia vietų parlamente, V.Janukovyčius priklauso opozicijai. Bet šalies premjerė Julija Tymošenko nusiteikusi karingai: „Kreipiausi į visas Ukrainos politines jėgas ir paraginau susivienyti krizės akivaizdoje“.
Tik Ukrainos politikai kaip visada nedemonstruoja vienybės. Pagrindinis J.Tymošenko priešininkas netgi nėra V.Janukovyčius. Tai - buvęs bendražygis, prezidentas Viktoras Juščenka. Padėtis tapo tokia absurdiška, kad prezidentas kaišo pagalius į ratus kabinetui, kurį pats padėjo formuoti. Nuo 2007-ųjų, kai J.Tymošenko antrąkart tapo šalies premjere, prezidentas beveik paralyžiavo jos darbą – nors ir ji pati, patyrusi populistė, prižadėjo neįmanomų dalykų.
Prieš porą mėnesių V.Juščenka bandė paleisti Radą ir surengti naujus rinkimus. Kelias savaites parlamentas dirbo be pirmininko – nors tai nesutrukdė patvirtinti ekonomikos gelbėjimo plano, turėjusio paremti 40 mlrd. litų TVF paskolą.
Atsakydama, J.Tymošenko bandė paskelbti matą V.Juščenkai susivienydama su V.Janukovyčiumi. Tačiau ši mintis nepatiko kai kuriems V.Janukovyčiaus rėmėjams. Galų gale jai pavyko nuvilioti dalį V.Juščenkos rėmėjų ir suformuoti naują koaliciją su nedidele Vladimiro Litvino partija. Jis pirmininkavo parlamentui prieš Oranžinę revoliuciją ir dabar grįžo į postą.
Politikos savaitraščio „Zerkalo Nedeli“ redaktorė Julija Mostovaja šią koaliciją laiko silpna ir nestabilia. Tačiau vienas pagrindinių jos tikslų – išvengti pirmalaikių rinkimų iki 2010-aisiais numatomos prezidento kadencijos pabaigos.
Kandidatuoti į prezidentus ketinanti J.Tymošenko taip apibūdina V.Juščenkos, kurio populiarumas apgailėtinai mažas, padėtį: „Jo vietoje nebedalyvaučiau rinkimuose“. Vis dėlto, pasak buvusio gynybos ministro Anatolijaus Gricenkos, „šalies link ritasi milžiniškas ekonominis cunamis“, kol politikai pešasi: „Jiems turėtų mažiausiai rūpėti prezidento rinkimai. Nes juos laimėjusysis gali paveldėti tik šalies griuvėsius“.