„Tai didžioji politika nuo pat 2004 metų (kai Ukraina išsiveržė iš
Rusijos kontrolės per Oranžinę revoliuciją)“, - pirmadienį EUobserver sakė
vienas aukštas Lietuvos pareigūnas.
„Rusija sako: „Turite tapti vasaline valstybe, tada gausite, ko norite“.
Visos Rusijos kaimyninės šalys tebekovoja dėl savo nepriklausomybės, -
pridūrė jis. - Lietuva už dujas moka vieną iš didžiausių kainų Europoje, o
tai irgi yra Rusijos požiūrio į mūsų politiką rezultatas“.
Rusija sausio 1 dieną nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, kaltindama Kijevą
neapmokėjus sąskaitų už 2008 metus ir reikalaudama nuo 2009 metų mokėti 450
dolerių už 1000 kubinių metų dujų. 2008 metais Ukraina už tą patį dujų kiekį
mokėjo po 180 dolerių, o Europos šalys - vidutiniškai 450-500 dolerių.
Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (IEA) suabejojo
dėl tokio žingsnio komercinio pagrįstumo.
„Toks staigus kainų pakeitimas sukels problemų Ukrainos vartotojams, -
Briuselio naujienų svetainei sakė IEA ekspertas Ianas Cronshaw. - Rusijos kainų pakėlimas yra įdomus, nes jis atspindi nenormaliai
aukštas naftos kainas 2008 metų pradžioje. Šios kainos krenta, ir tolėtų
toliau mažėti 2009 metais“.
EU šalių ambasadorių pavaduotojai pirmadienį susitiko Briuselyje
pasidalyti technine informacija apie dujų tiekimo sumažėjimą. Tranzitu per
Ukrainą tiekimų Rusijos dujų kiekis patenkina apie penktadalį (maždaug 300
mln. kubinių metrų) kasdien ES šalių suvartojamo dujų kiekio.
Tačiau pirmieji politinio lygio debatai prasidės tik ketvirtadienį
Prahoje įvyksiančiame neformaliame ES šalių užsienio reikalų ministrų
susitikime. Kai kurie ES pareigūnai tikisi, kad per šį susitikimą didesnio
dėmesio sulauks „Nabucco“ dujotiekio projektas, kuriuo dujos 27 šalių
Bendrijai galėtų būti tiekiamos iš Centrinės Azijos aplenkiant Rusiją ir
Ukrainą.
Maskvos ir Kijevo nesutarimai dėl dujų kainų kildavo kiekvieną žiemą po
„oranžinės“ revoliucijos, o per didžiausią kivirčą 2006 metais dujų
tranzitas per Ukrainą į ES šalis buvo sumažėjęs 200 mln. kubinių metrų per
dieną. Šiuo metu Bendrijos šalys kasdien gauna apie 50 mln. kubinių metrų
dujų mažiau nei numatyta sutartyse.
2006 metų dujų krizė buvo plačiai traktuojama kaip Rusijos mėginimas
destabilizuoti po „oranžinės“ revoliucijos susikūrusią provakarietišką
Ukrainos vyriausybę.
Tačiau Europos Komisija aiškina, jog dabartinė krizė yra vien komercinis
ginčas tarp Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ ir Ukrainos valstybinės
dujų įmonės „Naftogaz“.
Pranešama, kad „Gazprom“ ir Ukrainos oligarcho Dmitrijaus Firtašo valdoma
tarpininkų kompanija „RosUkrEnergo“, kuri perka dujas iš „Gazprom“ ir
perparduoda jas „Naftogaz“, pateikė teisinį ieškinį Stokholmo arbitražo
teismui, siekdama atgauti Ukrainos skolą už 2008 metus.
„Tai komercinis ginčas, kurį privalo išspręsti abi šalys“, - pirmadienį
sakė Europos Komisijos atstovas Ferranas Tarradellasas Espuny. Jis pridūrė, kad Europos Komisija labiausiai nerimauja dėl ES vartotojų, kurie pastarosios dujų krizės dar nepajuto.
Europos Komisijos ir Čekijos pareigūnų delegacija pirmadienį ir
antradienį lankysis Kijeve su faktų nustatymo misija. Šie pareigūnai mėgins
išsiaiškinti, kiek dar gali pablogėti padėtis, o kita ES pareigūnų atstovų
grupė susitiks Berlyne su „Gazprom“ atstovais.
Kai kurie ES pareigūnai mano, kad Rusija ir Ukraina susitars iki
trečiadienio, kad Rusijos pareigūnai galėtų išvykti švęsti Rusijos ortodoksų
Kalėdų.
Tačiau IEA nusiteikusi ne taip optimistiškai - pasak jos, dabartinės ES
dujų atsargos (rezervinės saugyklos pripildytos 70-90 proc.) yra gerokai
didesnės negu 2006 metais, tačiau šią savaitę Europą užplūdusi šalčio banga
gali smarkiai padidinti dujų suvartojimą.
„Bloga žinia, jog pasikeitė orai. Šiandien Paryžiuje pradėjo smagiai
snyguriuoti, - sakė I.Cronshaw. - Nepanašu, kad būtų labai skubama spręsti
šį klausimą. Pradedame šiek tiek nerimauti, nes tai tęsiasi jau savaitę, o
2006 metais (dujų krizė) truko tik kelias dienas“.