Iš 13 Europos valstybių pranešta apie staigų Rusijos dujų tiekimo
sumažėjimą ar visišką jų nutraukimą. Europos Sąjunga pareiškė, kad „ši
padėtis yra visiškai nepriimtina“ ir pareikalavo atnaujinti dujų tiekimą.
Pirmas kompromiso ženklas buvo Maskvos ir Kijevo pareigūnų signalas, kad
jie pasiruošę tolesnėms deryboms šiai problemai išspręsti. Tačiau abi pusės
ir toliau viešai viena kitą kaltino dėl dujų tiekimo sutrikimų.
„ES pirmininkaujanti Čekija ir Europos Komisija reikalauja, kad dujų
tiekimas ES būtų nedelsiant atstatytas ir abi pusės tuoj pat atnaujintų
derybas“, - sakoma bendrame pareiškime.
Nesutariant dėl mokėjimo sąlygų Rusija dujų tiekimą Ukrainai nutraukė
sausio 1 dieną. Ji apkaltino Ukrainą, kad ši „vagia“ Europos vartotojams
skirtas dujas.
Pirmadienį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas įsakė nedelsiant
sumažinti dujų tiekimą Europai per Ukrainą, kad šitaip būtų kompensuotas
dujų kiekis, kurį, pasak „Gazprom“, Kijevas neteisėtai pasisavino.
Rusijos ir Ukrainos lyderiai pastarosiomis savaitėmis tikino, kad dėl jų
tarpusavio ginčų dujų tiekimas Europai nesutriks. Tačiau dabar jie kaltina
vienas kitą kaip nepatikimus Europos Sąjungai energetikos partnerius.
Vis daugiau šalių pietų ir rytų Europoje, labiausiai priklausančių nuo
Rusijos dujų, praneša apie staigų dujų tiekimo sumažėjimą.
Bulgarija pradėjo normuoti dujų tiekimą savo pramonei, Slovakija paskelbė
„ypatingąją energetinę padėtį“, o Vengrija ir Bosnija pirmadienį po pietų
pranešė, kad jos visiškai nebegauna dujų iš Rusijos.
Austrija, Kroatija, Čekija, Graikija, Makedonija, Lenkija, Rumunija,
Serbija, Slovakija, Slovėnija ir Turkija pranešė apie didelį tiekimo
sumažėjimą.
Šie dujų tiekimo sutrikimai sutapo su ypač šaltu laikotarpiu - oro
temperatūra Kroatijoje nukrito iki 20 laipsnių šalčio, o juk daugelis rytų
ir vidurio Europos šalių šildymui naudoja iš Rusijos gaunamas dujas.
Ekspertai nurodo, kad tiesioginis poveikis Europos vartotojams bus
švelnesnis, nes po 2006 metų, kai tarp Rusijos ir Ukrainos buvo panašių
nesutarimų, Europos šalys pasirūpino kaupti dujų atsargas.
„Turi praeiti nemažai laiko, kad galutinis vartotojas pajustų problemą“,
- pareiškė Maskvoje įsteigto investicinio banko „UralSib“ vyriausias
strategas Chrisas Weaferis (Krisas Vyferis).
Vis dėlto, Kroatijos naftos ir dujų kompanija INA paragino vartotojus ir
šaltuoju metų laikotarpiu dujas naudoti taupiai.
Neketindamas imtis arbitro vaidmens šiame ginče, ES pirmininkaujančios
Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas sakė, jog esama galimybės
surengti trišalį ES, Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą šiuo klausimu.
„Derybos gali vykti aukščiausiu lygiu, galbūt dalyvaujant (ES)
pirmininkaujančios šalies ir abiejų šalių (Rusijos ir Ukrainos) vadovams, -
pridūrė jis. - Jeigu padėtis išliks ilgiau tokia kaip dabar“.
Ukrainos nacionalinės akcinės kompanijos „Naftogaz“ valdybos vadovas
Olehas Dubyna Kijeve sakė vyksiąs į Maskvą ketvirtadienį (sausio 8 d.)
derėtis su Rusijos energetikos milžinu „Gazprom“.
Pastarasis tvirtina pasirengęs atnaujinti derybas su Ukraina. „Mes
pasirengę pradėti derybas dėl krizinės situacijos bet kurią minutę“, - sakė
„Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas.
Jis stebėjosi pranešimu, jog Ukrainos dujų bendrovės „Naftogaz“ vadovas
ketina vykti į Maskvą tik ketvirtadienį.
Pasak S.Kuprijanovo, „Gazprom“ stebina tai, kad Ukraina nesiekia
atnaujinti derybų anksčiau. Jis pabrėžė, jog „Gazprom“ mielai grįžtų prie
derybų stalo nedelsiant.
Anksčiau „Gazprom“ viceprezidentas Aleksandras Medvedevas kaltino Ukrainą
uždarius tris iš keturių dujotiekių, kuriais į Europos Sąjungos (ES) šalis
eksportuojamos gamtinės dujos iš Rusijos, tokiu būdu smarkiai sutrikdydama
jų tiekimą.
Ukrainos „Naftogaz“, savo ruožtu, kaltina kompaniją „Gazprom“ sumažinus
dujų tiekimą į Ukrainą.
Nepaisant abiejų ginčo dalyvių, Maskvos ir Kijevo, reiškiamų norų
derėtis, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka perspėjo Europos Sąjungą,
kad Rusija gali visai nutraukti dujų tiekimą per Ukrainą.
„Rusija ketina žymiai sumažinti arba visai nutraukti Rusijos gamtinių
dujų tranzitą“ per Ukrainos teritoriją į Europą, sakoma V.Juščenkos laiške
ES lyderiams.