Rusijai nutraukus dujų tiekimą tranzitu per Ukrainą, Bulgarijos mieste
Varnoje antradienį 12 000 namų liko be centrinio šildymo, nors šalyje snigo,
o šalies trąšų gamybos įmonės „Neochim“ ir „Agropolychim“ buvo priverstos
stabdyti gamybą.
Dujų tiekimas Graikijai, Austrijai, Rumunijai, Slovėnijai, Čekijai ir
Slovakijai sumažėjo 70-100 procentų. Dujas tik iš Rusijos importuojanti
Slovakija paskelbė nuo vidurnakčio tikriausiai skelbsianti šalyje
nepaprastąją padėtį.
Rimtus dujų tiekimo sutrikimus taip pat pajuto Prancūzija, Vokietija,
Italija, Lenkija ir Vengrija. Lenkijoje sumažintas dujų tiekimas pramonės
įmonėms, o didžiausia Vokietijos energetikos bendrovė „EON Ruhrgas“
perspėjo, kad šiai krizei užsitęsus kompanijos veiklos „galimybės pasieks
ribas“.
Ukrainos ir Rusijos derybos dėl dujų kainų 2009 metams ir normalaus
tiekimo atnaujinimo ketvirtadienį bus pratęstos Maskvoje. Tačiau Ukrainos
prezidentas Viktoras Juščenka perspėjo ES, kad prieš pagerėdama padėtis gali
dar labiau pablogėti.
„Rusija ketina smarkiai sumažinti arba visiškai sustabdyti Rusijos
gamtinių dujų tranzitą“ į Europos šalis, sakoma antradienio popietę
paskelbtame prezidento kanceliarijos pranešime.
Europos Komisija (EK) ir Bendrijai pirmininkaujanti Čekija nežino, kaip
toliau klostysis padėtis, nepaisant EK pirmininko, taip pat - Čekijos ir
Bulgarijos premjerų kontaktų telefonu su Ukrainos ir Rusijos lyderiais.
„Niekas tiksliai nežino, kokia yra rizika arba kokia yra tikroji šio
konflikto priežastis, - EUobserver sakė vienas Čekijos diplomatas. - Tai
labai kenkia jų (Rusijos ir Ukrainos) reputacijai“.
Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas sakė kraštutiniu atveju galintis
sušaukti ES, Rusijos ir Ukrainos viršūnių susitikimą, jeigu padėtis greitai
nepagerės.
ES šalių energetikos ekspertai penktadienį dalyvaus Briuselyje rengiamame
Dujų koordinavimo grupės susitikime, kuriame bus tariamasi dėl bendros
pagalbos labiausiai nuo šios krizės nukentėjusioms Bendrijos šalims.
„Įvairiose ES šalyse esama rezervų, kuriuos būtų galima panaudoti -
galbūt dujų, kurias būtų galima transportuoti; galbūt (būtų) galima pereiti
prie kitokio kuro“, - sakė EK atstovas Ferranas Tarradellasas Espuny.
Bulgarijos prezidentas Georgis Pervanovas pasiūlė paleisti du Kozlodujaus
branduolinės jėgainės reaktorius, kurie buvo uždaryti pagal šalies stojimo į
ES sutarties 36-ąjį straipsnį dėl energetinio saugumo.
Lietuva taip pat būgštauja dėl dujų krizės ir svarsto galimybes pratęsti
Ignalinos atominės elektrinės antrojo reaktoriaus darbą arba greičiau gauti
1,5 mlrd. eurų (5,2 mlrd. litų) ES paramą energetinėms jungtims su Švedija
ir Lenkija tiesti.
Baltijos šalims dujos iš Rusijos tiekiamos per Baltarusiją, o ne per
Ukrainą. Tačiau 2007 metais dėl panašaus konflikto buvo sutrikęs dujų
tiekimas ir per Baltarusiją, o nuo gruodžio, kai bus sustabdyta Ignalinos
jėgainė, 70 proc. Lietuvos ekonomikos taps priklausoma nuo Rusijos dujų.
Bendrijai pirmininkaujanti Čekija sieks, kad prie Rusijos ir Ukrainos,
taip pat - prie Ukrainos ir ES sienų vėliau būtų įrengtos apskaitos stotys,
garantuosiančios dujų tiekimo skaidrumą.
ES taip pat gali pasiūlyti Rusijos dujų tranzitu per Ukrainą pavesti
rūpintis naujam konsorciumui, kuriame dalyvautų ES stebėtojai, arba tartis
dėl teisiškai įpareigojančių tranzito sutarčių su kaimyninėmis šalimis.
Šiuo metu dujų tranzitu per Ukrainą rūpinasi Šveicarijoje registruota
įmonė „RosUkrEnergo“, tačiau nurodoma, kad ji priklauso Rusijos dujų
eksporto monopolį turinčiai kompanijai „Gazprom“ ir Ukrainos oligarchui
Dmitrijui Firtašui.
„RosUkrEnergo“ perka dujas iš „Gazprom“ ir perparduoda jas Ukrainos
„Naftogaz“, tačiau jos kontraktų sąlygos ir gaunamas pelnas yra įslaptinti,
o kai kurie apžvalgininkai įtaria, kad ši firma yra pagrindinė Rusijos ir
Ukrainos nesutarimų dėl energijos išteklių kurstytoja.
„Manoma, jog šiai kompanijai nereikia daug stengtis, kad ji gautų
didžiulį pelną, ir jog ji turi apsčiai lėšų, kad nusipirktų politinę įtaką“,
- EUobserver sakė Andrew Wilsonas iš Londone įsikūrusio
instituto „European Council on Foreign Relations“.
Ukraina uždarė paskutinį dujotiekį į Europą
"Gazprom" viceprezidentas Aleksandras
Medvedevas trečiadienį apkaltino Ukrainą nutraukus visą gamtinių dujų
tiekimą Europai ir perspėjo dėl „labai rimtų techninių problemų", jei
dujotiekiai ir toliau bus uždaryti.
Pasak A.Medvedevo, Ukraina uždarė paskutinį, ketvirtą dujotiekį, kuriuo
Rusijos gamtinės dujos buvo tiekiamos Europai.
„Naktį Ukraina uždarė visus dujotiekius į Europą, - Berlyne žurnalistams
sakė A.Medvedevas. - Šį rytą jokiu dujotiekiu dujos per Ukrainą į Europą
netiekiamos".
Apie kitų trijų dujotiekių uždarymą „Gazprom" viceprezidentas kalbėjo
antradienį.
Dėl šios krizės kaltindamas vien Kijevą, jis perspėjo, kad bus „labai
rimtų techninių problemų dėl tokio labai šalto oro, jei dujotiekiai bus
uždaryti ilgą laiką".
Tuo tarpu dar kelios Europos Sąjungos (ES) šalys patvirtino, kad dujų iš
Rusijos tiekimas visiškai nutrūko.
Apie dujų iš Rusijos tiekimo nutrūkimą trečiadienio rytą pranešė
Slovakija, Čekija ir Austrija, kurios antradienį įspėjo, kad smarkiai
sumažėjo jų tiekimas.
Antradienį dauguma Europos šalių pajuto, jog žymiai sumažėjo dujų
tiekimas, o Bulgarija, Bosnija ir Hercegovina, Vengrija, Graikija,
Makedonija, Serbija ir Kroatija pareiškė, kad visiškai nutrūko dujų
importas.
Ukraina atmeta Rusijos kaltinimus dujų iš tranzitinių vamzdžių vogimu.
Ketvirtadienį numatytos Ukrainos bendrovės „Naftogaz" ir „Gazprom"
derybos ginčijamais klausimais, dėl kurių Rusija nutraukė dujų tiekimą
Ukrainos vartotojams sausio 1 dieną. Tai - nesureguliuota skola už 2008 metų
tiekimus ir dujų kainos 2009 metams.
ES antradienį nenoriai įsikišo į rytinių kaimynių ginčą, pavadindama dujų
tiekimo pertrūkius nepriimtinais ir reikalaudama, kad Ukraina ir Rusija
skubiai surengtų derybas.
Antradienį Rusijos televizijos kanalai parodė jau antrą per dvi dienas
„Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio susitikimą su Rusijos ministru
pirmininku Vladimiru Putinu, kuriame A.Mileris vėl apkaltino Kijevą tranzito
keliomis kryptimis nutraukimu.
„Jeigu Ukraina visiškai nutrauks dujų tiekimą vakarų kryptimi, Centrinės
ir Vakarų Europos vartotojams, mes nematome prasmės, kad dujas būtų
tiekiamos per Ukrainos sieną", - sakė A.Mileris.
Per pirmąjį susitikimą pirmadienį V.Putinas pritarė žymiam tranzito
sumažinimui per Ukrainą.
Kai kurios Bendrijos Rytų Europos šalys 90 proc. ir daugiau priklauso nuo
Rusijos dujų tiekimo, Slovakija ir Bulgarija vadina padėtį kritiška.
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka parašė laišką Rusijos prezidentui
Dmitrijui Medvedevui ir Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso, ragindamas atnaujinti tranzitą per Ukrainą.