Kaip pažymi britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė,
S.Kuprijanovas nepranešė, kokie buvo susitikimo rezultatai. Pasak jo, jame
dalyvavo „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris ir Ukrainos
valstybinės dujų kompanijos vadovas Olehas Dubyna.
Ir O.Dubyna, ir A.Mileris pakviesti į ketvirtadienį paskirtą kelių
Europos Komisijos komitetų posėdį Briuselyje, bet buvo neaišku, ar įvyks jų
dvišalis susitikimas.
Tai, jog pakviesti abiejų šalių atstovai, rodo, kad vis labiau ES
įsitraukia į konfliktą, dėl kurio daugelis Europos šalių neteko galimybės
papildyti kuro atsargas esant neįprastai šaltiems žiemos orams.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, kad Europos šalys tapo Rusijos ir Ukrainos ginčo
„įkaitėmis“, o pirmininkaujančios Europos Sąjungoje Čekijos ministras
pirmininkas Marekas Topolanekas pareikalavo, kad abi šalys per parą
atnaujintų dujų tranzitą.
Ketvirtadienio rytą Čekija ir visiškai nuo Rusijos dujų priklausanti
Slovakija patvirtino, kad nebegauna dujų.
Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas sutiko, kad būtų
visiškai nutrauktas dujų tranzitas per Ukrainos teritoriją.
Rusija teigia, kad nuo sausio 1 dienos, kai buvo nutraukti dujų tiekimai
Ukrainos vartotojams, Ukraina nuolat vagia dujas, skirtas Europos šalims.
Kijevas atmeta šiuos kaltinimus. Ukrainos oficialūs asmenys sako, kad
„Gazprom“ nuolat mažino dujų tranzitą, ir trečiadienio rytą jį visiškai
nutraukė.
Trečiadienį V.Putinas ir jo kolegė Ukrainoje Julija Tymošenko sutiko su
J.M.Barroso siūlymu, kad būtų atsiųsti stebėtojai iš Europos į punktus, kur
dujotiekiai kerta Rusijos ir Ukrainos sieną ir kur jie išeina iš Ukrainos
teritorijos.
Klausimas, kas kaltas dėl tranzito sumažinimo - anaiptol ne vienintelis
Maskvos ir Kijevo tarpusavio santykių kliuvinys. Pirmiausia „Gazprom“
išjungė dujas Ukrainai, remdamasis tuo, kad nesumokėta už 2008 metais
patiektas dujas ir kad nėra sutarties su nauja dujų kaina 2009 metams.
Kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka Rusijos prezidentas
Dmitrijus Medvedevas trečiadienį pareiškė, kad dujų kaina turi būti rinkos
kaina, kad ji turi atitikti Europoje esančias dujų kainas ir kad turi būti
nustatoma pagal kainos formulę, „jokių nuolaidų ir lengvatų iš viso neturi
būti“.
„Gazprom“ teigia, kad šį reikalavimą atitinka 450 dolerių už tūkstantį
kubinių metrų kaina.
Ukrainos ekonomika labai nukentėjusi nuo pasaulinės ekonomikos krizės,
daugumos ekspertų nuomone, neatlaikys tokios kainos.
Kijevas pažymi, kad Rusijos siūloma kaina pernelyg didelė, atsižvelgiant
į tai, kad Europos dujų kainos, susietos su naftos kainomis, turi netrukus
sumažėti.
Ekonomiškai pagrįsta nurodoma kaina - kiek daugiau nei 200
dolerių už 1000 kub. m arba 235 dolerių, jeigu bus padidintas mokestis už
tranzitą į Europą.