Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad viena vėl kilusio
dujų karo priežasčių yra „politinis žlugimas“ Ukrainos viduje ir korupcija.
Kijevas atsisako pirkti dujas smarkiai padidinta kaina. Atsakydama į tai
Maskva apkaltino jį tranzitui skirtų dujų vogimu ir nuo sausio 1 dienos iš
viso nutraukė tiekimą. Todėl be kuro viduržiemyje liko didelė dalis Europos
- per Ukrainą eina 80 proc. dujų tiekimų iš Rusijos.
V.Putinas sakė, kad pritaria Vokietijos siūlymui nusiųsti kontrolės
misiją į Ukrainos ir Rusijos dujų objektus.
„Kai tik žmonės ten pasirodys, susės ir ims dirbti - dujos
tučtuojau bus pradėtos tiekti“, - sakė premjeras ketvirtadienį susitikime
su žurnalistais savo Pamaskvio rezidencijoje.
Buvęs Rusijos prezidentas paragino 27 nares turinčią Europos Sąjungą
greičiau susitarti tarpusavyje dėl mandato išdavimo stebėtojams.
Tuo tarpu Maskva ir Kijevas kaltina vienas kitą darant kliūtis ES
stebėtojams atvykti.
Pagrindinės Europos zonos ekonomikos išvengė skaudžių dujų tiekimo
pertrūkių padarinių, bet Prancūzija pranešė, kad sumažėjo tiekimas, o
Italija ėmė naudoti atsargas.
V.Putinas pasiūlė netikėtą dujų tiekimo Ukrainai variantą.
„Rumunijai aš turiu siūlymą, kurio sunku atsisakyti“, - sakė
šypsodamasis V.Putinas, kalbėdamas su Rumunijos žurnalistu.
„Perduokite, prašau, prezidentui, kad visą metinę Ukrainos suvartojamų dujų
apimtį mes pasirengę parduoti jūsų valstybinei kompanijai. O jūs patys jau
parduokite tai Ukrainai. Ar tinka?“
Išsamiau jis šio siūlymo nepaaiškino.
Premjeras taip pat pranešė, kad ES pramonė, konkrečiai - chemijos,
pralaimi konkurentams iš Ukrainos, kuriems produkcijos savikaina mažesnė dėl
palyginti pigių dujų.
V.Putinas sakė, kad dėl ilgo dujų tiekimo į Europą sustabdymo gali
sumažėti „Gazprom“ pajamos, o juk „Gazprom“ yra didžiausia iždo, kurį slegia
sunki socialinių įsipareigojimų našta, donorė.