„Jeigu ši padėtis išliks tokia pati kaip dabar, bus labai sunku.
Referendumas taps ne grasinimu, o faktu, jeigu sienos klausimas nebus
išspręstas“, - S.Zbogaras ketvirtadienį sakė Slovėnijos savaitraščiui
„Mag“.
Pasak Slovėnijos atstovybės ES atstovės Majos Kocijančič, procedūriniu
požiūriu referendumą Slovėnijoje būtų „labai lengva surengti“.
Tačiau pareigūnė pabrėžė, kad vyriausybė nesiekia žengti šio žingsnio ir
dėl šios priežasties gruodį blokavo Kroatijos ES narystės derybas.
Liubliana įšaldė Kroatijos stojimo procesą siekdama užsitikrinti „abiem
pusėms naudingą sprendimą“, kad nereikėtų organizuoti referendumo, atstovė
sakė EUobserver.
Savo ruožtu Kroatijos premjeras Ivo Sanaderas pareiškė,
kad referendumas Slovėnijoje nebūtų „politiškai išmintingas“ žingsnis,
tačiau pridūrė esąs įsitikinęs, jog nusprendus jį surengti „Slovėnijos
piliečiai plačiai palaikytų Kroatiją“, pranešė Kroatijos naujienų agentūra
„Hina“.
Slovėnija gruodį blokavo Kroatijos derybas dėl stojimo į ES,
argumentuodama, kad šio proceso metu Kroatijos pateikti žemėlapiai gali
tapti precedentu sprendžiant užsitęsusį abiejų šalių ginčą dėl sienų.
Abi šalys nesutarė dėl bendros sienos nuo 1991 metų, kai jos atsiskyrė
nuo buvusios Jugoslavijos.
Liubliana kaltina Kroatiją neteisėtai prisijungus Adrijos jūros dalį,
esančią netoli Slovėnijos Pirano miesto, taip pat neleidžiant Slovėnijos
laivams tiesiogiai išplaukti į tarptautinius vandenis. Šalys taip pat
nesutaria dėl vienos pasienio teritorijos netoli Vengrijos.
Slovėnijos referendumo pasekmės gali paveikti ne vien Kroatijos galimybes
tapti ES nare. Teisinių kliūčių taip pat gali kilti svarstant protokolą su
teisinėmis garantijomis, kurios buvo pažadėtos Airijai, siekiant įtikinti
Dubliną surengti antrąjį referendumą dėl ES Lisabonos sutarties.
Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Prahoje
įvyksiančiame susitikime tarsis, kaip įtraukti šį tekstą į Kroatijos ES
stojimo sutartį, nes Bendrijos lyderiai per praeitą susitikimą, kuris vyko
gruodį, paskelbė „esantys pasiryžę“ tai padaryti.
Dėl šios problemos sprendimo kol kas nesusitarta, tačiau „iš principo“
galima manyti, kad stojimo sutartis ir protokolas bus susieti tarpusavyje,
todėl referendumas paveiktų juos abu - nebent Slovėnijos vyriausybė
nuspręstų surengti balsavimą tik dėl kai kurių šio teksto dalių, sakė
Antonio Missiroli Briuselyje įsikūrusio Europos
politikos centro direktorius.
Tačiau ekspertas pridūrė, jog kol kas neaišku, kaip tai būtų galima
įgyvendinti teisiškai. Pasak jo, referendumas tėra politinis įrankis, kuriuo
Liubliana naudojasi spausdama Kroatiją, taip pat kitas ES šalis.
„Referendumo grėsmę visada galima ignoruoti“, - A.Missiroli sakė
EUobserver, tačiau „pati Slovėnijos referendumo perspektyva yra košmaras“.
Toks žingsnis galėtų išprovokuoti „referendumų seriją“ kitose Bendrijos
šalyse, o ES lyderiai tokios padėties visomis išgalėmis stengiasi išvengti.
„Slovėnija politiškai bus smarkiai spaudžiama (kitų ES šalių) to
nedaryti“, nes dar vienas referendumas, žinant neseną ES patirtį, niekam
nereikalingas, sakė apžvalgininkas.
Praeitų metų birželį Airijoje surengto referendumo dalyviai nepritarė
Lisabonos sutarčiai, o Prancūzija ir Nyderlandai atmetė ES konstitucijos
sutartį 2005 metų pavasarį.