Rusija ir Ukraina susitarė - dujų tiekimas gali būti atnaujintas antradienio rytą (atnaujinta 17 val. 27 min.)

„Gazprom" delegacija šį rytą dalyvavo derybose Kijeve. Po šių derybų Ukrainos pusė pasirašė „Dujų tranzito per Ukrainą stebėsenos taisykles" be jokių papildomų išlygų", - sakoma „Gazprom" pranešime.

Viliamasi, kad kompromisas tarp Rusijos ir Ukrainos padės išspręsti gilėjančią dujų tiekimo į daugelį Europos šalių krizę. Pranešama, kad dujų tiekimas gali būti atnaujintas antradienį ryte. Normalus dujų režimas turėtų įsitvirtinti per 24-48 valandas.

Ukrainos „Naftogaz" kol kas nepatvirtino, kad Kijevas pasirašė dokumentą be jokių pataisų. Kompanija pranešė, kad stebėtojai iš Europos pradėjo stebėti dujų tranzitą vakariniame ir pietiniame Ukrainos regionuose.

ES patvirtino, kad Ukraina patenkino Rusijos reikalavimus. Pirmininkaujančios Europos Sąjungoje Čekijos pramonės ministras Martinas Rimanas pareiškė, kad Maskva dabar neturi priežasčių sulaikyti dujų tiekimą.

Rusijos dujų monopolijos delegacija pirmadienio rytą surengė derybas Kijeve, prieš išvykdama į Briuselį, kur ES šalių energetikos ministrai renkasi į skubų pasitarimą apsvarstyti, kaip išspręsti konfliktą dėl dujų tiekimų.

Kaip manoma, per susitikimą Briuselyje šalys, labiausiai nukentėjusios nuo dujų konflikto - Bulgarija, Slovakija ir Rumunija - prašys suteikti skubią pagalbą.

Europos Komisija pasirašė dokumentą dėl Rusijos dujų tranzito per Ukrainą į Europos Sąjungą kontrolės, pranešė Rusijos atstovas prie ES Vladimiras Čižovas.

„Dokumentą Eurokomisija pasirašė", - pareiškė jis.

Pasirašymas vyko Briuselyje pirmadienį dalyvaujant Rusijos delegacijai, kuriai vadovauja Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas. Ceremoniją stebėjo ir „Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris.

„Šiandien Briuselyje padėtas paskutinis parašas dokumente, kuriame nurodytos Rusijos dujų tranzito per Ukrainą stebėsenos taisyklės, - sakė A.Mileris. - Dokumentą pasirašė Europos Komisijos energetikos komisaras Andris Piebalgas".

Anksčiau Rusija yra skelbusi esanti pasirengusi atnaujinti dujų tiekimą Europai per Ukrainą, kai tik Rusijoje ir Ukrainoje pradės veikti tarptautinė ekspertų komisija, kurią sudarys „Gazprom", „Naftogaz", Rusijos ir Ukrainos energetikos ministerijų bei Rusijos dujas Europoje gaunančių bendrovių, taip pat ir nepriklausomų stebėsenos organizacijų atstovai.

Praėjus kelioms minutėms nuo stebėsenos dokumento pasirašymo Briuselyje, Rusijos energetikos milžinės „Gazprom" atstovas pareiškė, kad dujas galima pradėti tiekti greitai.

Briuselyje esantis „Gazprom" vicedirektorius Aleksandras Medvedevas sakė manąs, kad dujų tiekimą galima būtų atnaujinti antradienį nuo 8 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku, bet, pirmiausia, stebėtojai turi būti stebėjimo vietose Ukrainoje.

„Rytoj aštuntą valandą, jeigu nebus kokių nors kliūčių, mes pradėsime pumpuoti dujas", - sakė Rusijos vicepremjeras I.Sečinas.

„Negaliu pasakyti, kada. Tai priklausys vien no to, kada ekspertai atvyks į vietas", - sakė „Gazprom" atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas anksčiau taip pat yra pabrėžęs, jog dujos pradės tekėti iš Rusijos į Europą tik tada, kai į kontrolės vietas atvyks stebėtojai ir kai visos šalys pasirašys dujų tranzito susitarimą.

ES mėgina užtikrinti dujų tranzitą per Ukrainą

Europos Sąjungos (ES) šalių energetikos ministrai pirmadienį renkasi į skubų pasitarimą Briuselyje apsvarstyti dar vienos kliūties, trukdančios išspręsti Maskvos ir Kijevo konfliktą dėl dujų tiekimo, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Sekmadienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog, jo nuomone, protokolas dėl dujų tranzito, kurį pasirašė Ukraina su išlygomis, „yra pasityčiojimas iš sveiko proto ir anksčiau pasiektų susitarimų pažeidimas", ir davė nurodymą nevykdyti susitarimo.

Tokių pareiškimų priežastis buvo deklaracija, kurią prie protokolo pridėjo Ukraina. Joje Kijevas atsisako naudoti savo dujas techninėms reikmėms, tai yra dujotiekio darbui užtikrinti. Todėl tam „Naftogaz" reikalauja iš bendrovės „Gazprom" po 21 mln. kubinių metrų dujų kasdien.

Be to, protokolo priede atsisakoma įsileisti „Gazprom" stebėtojus į Ukrainos požemines dujų saugyklas.

Kijevo reikalavimus „Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris pavadino Ukrainos valdžios mėginimu legalizuoti dujų vogimą.

Rusijos prezidentas paskelbė visą sutartį „niekine", tai yra neturinčia juridinės galios. Ukrainos prezidento atstovas atmetė Rusijos kaltinimus derybų vilkinimu.

Europos Sąjunga mano, kad Ukrainos deklaracija neturi būti kliūtis dujų tranzitui atnaujinti.

„Komisija vis dėlto mano, kad deklaracija neturi įtakos techninių sąlygų, kurias pasirašė Ukraina, Rusija ir ES, galiojimui", - sakė agentūrai „Reuters" ES administracijos oficialusis atstovas.

Europos Sąjungos (ES) pasiūlyta sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo Europos šalims atnaujinimo žlugo, kai Rusija apkaltino Ukrainą slapta keičiant sutarties sąlygas ir paskelbė ją niekine ir negaliojančia.

„Nurodau vyriausybei nepriimti vakar pasirašyto dokumento, - per televiziją sakė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. - Privalome laikyti pasirašytą dokumentą niekiniu ir negaliojančiu".

Ši nesėkmė tapo skaudžiu smūgiu Vidurio Europos šalims, jau šeštąją dieną kenčiančioms dėl netikėtai nutraukto Rusijos gamtinių dujų tiekimo. Dėl šios padėties tūkstančiai namų liko be centrinio šildymo, neveikė gamyklos ir mokyklos.

Abejonės dėl Rusijos patikimumo

Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl skolų už dujas ir jų kainų Bendrijoje sukėlė vieną iš didžiausių energetikos krizių ir sukėlė didelių abejonių dėl Rusijos dujų tiekimo patikimumo.

D.Medvedevas ir kiti aukšti Rusijos pareigūnai, tarp jų premjeras Vladimiras Putinas, pareiškė, kad Ukraina įterpė papildomo teksto į sutartį, kurią jau pasirašė Rusija ir ES. Pasak jų, šie pakeitimai iš esmės keičia sutarties pobūdį.

V.Putinas telefonu pranešė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso, kad Ukrainos atlikti sutarties pakeitimai „nepriimtini“ Rusijai, sakoma vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Pranešime taip pat nurodoma, kad kalbėdamasis telefonu su Čekijos premjeru Mireku Topolaneku, kuris sakė, kad Kijevo deklaracija „tėra Ukrainos šalutinė nuomonė“, V.Putinas pasiūlė, jog Ukraina dar kartą pasirašytų sutartį „be jokių priedų ir pastabų“.

Europos Komisijos atstovas Ferranas Tarradellasas vėliau sakė, kad Kijevas sutiko dar kartą pasirašyti sutartį, tačiau Ukraina to nepatvirtino.

Minėtoje sutartyje numatoma, kad tarptautiniai stebėtojai kontroliuos gamtinių dujų tekėjimą Ukrainos vamzdynais iš Rusijos vartotojams Europoje.

Rusija ir ES šią sutartį pasirašė šeštadienį, o Ukrainos premjerė Julija Tymošenko po derybų su Čekijos premjeru Mireku Topolaneku sekmadienį anksti ryte paskelbė, kad Kijevas taip pat pasirašė dokumentą.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Ukrainos prie Rusijos ir ES sutarties pridėtas ranka rašytas priedas „iš esmės prieštarauja mūsų ir Europos Sąjungos pasirašytam dokumentui“.

Ukrainos pasirašytos sutarties tekstas nebuvo paviešintas, o su derybose dėl stebėsenos sutarties dalyvavusiais aukštais Ukrainos pareigūnais nepavyko susisiekti, kai šią sutartį atmetė Rusija.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo Ukrainos nacionalinės dujų įmonės „Naftogaz“ atstovą Valentiną Zemlianskį, kad Kijevas yra pasiruošęs atnaujinti Rusijos dujų tranzitą į Europą.

„Patvirtiname visas ankstesnes garantijas dėl tranzito atnaujinimo ir jo stebėsenos, kurią vykdytų nepriklausomi stebėtojai“, - sakė jis.

Prieš D.Medvedevui paskelbiant, kad Rusija atmeta pakeistą sutartį, Europos Komisija Briuselyje pareiškė „atsižvelgusi į Ukrainos deklaraciją“, kurią ji gavusi „po pietų“.

F.Tarrabellasas sakė AFP, kad „ši deklaracija sutarties nė kiek nekeičia“, bent jau ES atžvilgiu.

Kontroversiškoje Ukrainos deklaracijoje, su kurios tekstu AFP susipažino sekmadienio vakarą, taip pat nurodoma, kad Ukraina nebeskolinga Rusijos dujų kompanijai „Gazprom“, taip pat neigiama, kad šalis vogė Europos vartotojams skirtas dujas.

V.Putinas anksčiau pareiškė, kad dėl konflikto su Ukraina Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ patyrė 800 mln. dolerių (apie 2 mlrd. litų) nuostolių.

„Europa turi pasiųsti aiškų ir suprantamą signalą... Ukrainai, kad (Kijevas) elgtųsi normaliai ir civilizuotai“, - Rusijos naujienų agentūros citavo V.Putino interviu, duotą Vokietijos televizijai.