Bandomąjį dujų tiekimą Balkanų kryptimi per Sudžos kompresorių stotį
„Gazprom" pradėjo 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos laiku).
Televizijos kanalas „Vesti" parodė, kaip „Gazprom" centrinio gamybinio
dispečerių departamento vyriausiasis dispečeris Sergejus Pavlovas telefonu
duoda atitinkamą nurodymą kompanijos „Gazprom transgaz Maskva"
specialistams.
„Prašau nuo 10 val. užtikrinti dujų pumpavimą per Sudžos dujų matavimo
stotį į Ukrainos teritoriją 76,6 mln. kubinių metrų per parą apimtimi, kad
būtų galima užtikrinti dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją Balkanų
regiono, Turkijos ir Moldovos vartotojams. Vykdykite komandą",- sakė Rusijos
dujų monopolijos dispečeris.
Techninis darbuotojas atsakė: „Nurodymą gavau. Mes jį vykdome".
„Gazprom" pranešime dar kartą pabrėžiama, kad nutraukti dujų tiekimą
Europos vartotojams Rusija buvo priversta „dėl Ukrainos kaltės".
Tranzitas atnaujintas sudarius tarptautinę stebėtojų komisiją, kuri
pradėjo tikrinti, kaip vyksta dujų tranzitas per Ukrainos dujų
transportavimo sistemą.
Ekspertai Ukrainoje pažymi, kad bandomosios Rusijos dujų siuntos
transportavimo maršrutas Sudža-Orlovka technologiniu požiūriu yra labiausiai
sudėtingas esant dabartinei Ukrainos dujų transportavimo sistemos būklei.
Slėgis kai kuriuose šios magistralės ruožuose dabar gerokai sumažėjęs,
nes ir nutraukus Rusijos dujų tiekimą daugelis vartotojų toliau ėmė dujas iš
vamzdžio.
Pažadėjo pirmadienį
Rusija buvo žadėjusi antradienį atnaujinti gamtinių dujų tiekimą Europos Sąjungai (ES) ir sušvelninti krizę, kuri paveikė nemažai šalių ir akcentavo jų priklausomybę nuo Maskvos.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pirmadienį per susitikimą su
energetikos gigantės „Gazprom“ vadovu sutiko, kad būtų pradėtas „bandomasis“
dujų pumpavimas į Ukrainos tranzitinę sistemą.
„Siūlome nuo rytojaus 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku pradėti
bandomąjį dujų pumpavimą“, - per susitikimą, kurį transliavo televizija,
premjerui sakė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.
„Sutarta. Pradėkite dirbti“, - atsakė V.Putinas.
Tačiau A.Mileris perspėjo, kad Maskva yra pasirengusi vėl sumažinti dujų
tiekimą, kad atsvertų Ukrainos išpumpuojamas dujas, nors Kijevas šiuos
kaltinimus griežtai atmeta.
„Nesankcionuoto dujų išpumpavimo atveju mes sumažinsime tiekiamas apimtis
tokia apimtimi, kuri bus vagiama per 24 valandas. Rusijos pozicija šiuo
klausimu buvo perduota Europos Komisijai“, - sakė A.Milleris.
Pasak jo, bus atliekami patikrinimai, kad visos dujos iš Rusijos tikrai
būtų perduotos per Ukrainos sieną į ES.
„Visa apimtis, kurią „Gazprom“ tiekia prie Ukrainos sienos, 100 procentų,
turėtų ateiti prie Ukrainos vakarinių sienų, mūsų klientams Europoje“, -
pažymėjo jis.
Tai buvo paskelbta Rusijai, Ukrainai ir ES pasirašius susitarimą dėl dujų
srauto tranzitiniu tinklu, kurio funkcionavimas nėra skaidrus, stebėjimo.
Pirmadienį per derybas Briuselyje ES pareigūnai reiškė didėjantį
nekantrumą dėl dujų tiekimo, kurį Rusija pirmąją šių metų dieną sumažino, o
praėjusią savaitę visiškai nutraukė. Dėl to daugelis ES šalių per šalčius
liko be dujų.
„Negalime sutikti su tolesniais atidėliojimais, tolesniais
atsikalbinėjimais, dėl kurių Europos piliečiai lieka šaltyje“, - sakė
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
ES energetikos komisaras Andris Piebalgas sakė, kad „prireiks šiek tiek
laiko“, kol dujos pasieks vartotojus, - „nuo 24 iki 40 valandų“. Kiti ES
pareigūnai nurodė, kad tai gali užtrukti iki trijų dienų.
Pagal stebėjimo susitarimą, tarptautiniai stebėtojai turi būti nusiųsti į
svarbius taškus Rusijoje ir Ukrainoje, kur matuos tranzitine sistema
tiekiamų dujų kiekį.
Centrinis šio ginčo klausimas buvo Ukrainos reikalavimas, kad Rusija
tiektų papildomas „technines dujas“ slėgiui dujotiekyje palaikyti ir
užtikrintų tiekiamų dujų judėjimą sovietiniais laikais statyta tranzitine
sistema.
Rusija sako, kad už visas tokias dujas Kijevas pagal susitarimą su Maskva
dėl tranzito turi sumokėti.
Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl mokėjimo už dujas ir jų kainų sukėlė
nerimą dėl tiekimo iš Rusijos patikimumo. ES iš Rusijos gauna beveik
ketvirtadalį visų savo suvartojamų dujų.
Diplomatiniai Maskvos ir Kijevo kivirčai vyko tokiu metu, kai šimtai
tūkstančių žmonių visoje Europoje šildymo dujomis neturėjo jau antrą
savaitę, o gamyklos ir mokyklos kai kuriose šalyse buvo uždarytos taupant
energiją.
Ši krizė taip pat išprovokavo piktą ginčą dėl Slovakijos planų vėl
paleisti atominę elektrinę, kurią ji uždarė vykdydama stojimo į ES 2004
metais sąlygas.
ES energetikos ministrai pirmadienį Briuselyje surengė pasitarimą dėl
krizės, kurios metu daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip organizuoti
trumpalaikę pagalbą dujų pritrūkusioms šalims, ir kokią nustatyti ilgalaikę
strategiją siekiant išvengti tokių problemų pasikartojimo ateityje.
Tarp šio susitikimo išvadų yra sprendimas didinti investicijas į
energetikos infrastruktūrą, kad blokas nebebūtų priklausomas nuo importo iš
Rusijos.
„Europa yra visiška trumparegė dėl savo bendrosios energetikos politikos,
- skundėsi Italijos energetikos ministras Claudio Scajola. - Ji neturėtų būti priklausoma nuo žmonių, kurie gali parklupdyti
šalį užsukdama čiaupus“.
Laukiamas tiekimo atnaujinimas neužbaigia pagrindinio Ukrainos ir Rusijos
ginčo dėl Ukrainos skolos Rusijai už ukrainiečių rinkai tiektas dujas ir
delspinigių, pažymėjo Europos Komisijos atstovas energetikos klausimais
Ferranas Tarradellas Espuny.
Pasak jo, stebėtojai Rusijoje ir Ukrainoje dirbs „tol, kol bus būtina“ -
jie „bilieto atgal neturi“.
V.Putinas telefonu taip pat kalbėjosi su šiuo metu ES pirmininkaujančios
Čekijos premjeru Mireku Topolaneku - apie tai, ar Bendrija galėtų suteikti
Ukrainai kreditą, kad ji sumokėtų savo skolą už dujas, tačiau tokio
sprendimo perspektyvos tebėra neaiškios.