Nors G.W.Bushas ir jo žmonės tvirtina, kad istorija palankiau įvertins jo
palikimą, istorikai jau diskutuoja, ar jis bus tarp pačių blogiausių JAV
prezidentų, kuriais laikomi H.Hooveris, Warrenas Hardingas ir Jamesas Buchananas.
Kai kurie prezidentų žinovai sako, kad dar per anksti skelbti verdiktą,
bet daugelis šiuo klausimu jau apsisprendė.
„Ar kas nori gali iš tikrųjų abejoti dėl to, kad tai buvo labai blogos
prezidento (kadencijos)? - klausė Pensilvanijoje įsikūrusio Getisbergo
koledžo politologė Shirley Anne Warshaw. - Visa, kas dar
liko išsiaiškinti, tai kaip žemai jis nukris tame sąraše“.
G.W.Busho garbinamas ankstesnės kartos respublikonas Ronaldas Reaganas prašė amerikiečių pagalvoti, ar jie geriau gyvena nei
tada, kai į Baltuosius rūmus atėjo jo varžovas demokratas, tuometinis
prezidentas Jimmy Carteris.
Pagal tą standartą G.W.Bushas neatrodo gerai. Baigiantis aštuoneriems jo
prezidentavimo metams, per kuriuos kilo didžiausia ištisų aštuonių
dešimtmečių finansinė krizė, pritarimas jo darbui yra mažesnis nei 30
procentų. Tik nedaugelis dabartinių laikų prezidentų buvo tokie
nepopuliarūs.
Ta didžiulė parama, kurią jis turėjo po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų,
seniai dingo - ją pradangino nepopuliarus karas Irake, netinkamas atsakas į
uraganą „Katrina“ ir Volstrito krachas, kuris palietė visus.
Šiuo metu Amerikoje nedarbas yra didžiausias per 16 metų, hipotekos
rinkos griūva, žmonės netenka savo santaupų.
Didžiausias G.W.Busho laimėjimas vidaus politikos srityje galėtų būti
tai, ko nebuvo - naujos atakos JAV teritorijoje.
„Per septynerius metus kitos atakos nebuvo, - sakė Baltųjų rūmų atstovė
Dana Perino. - Ir tai turi reikšmę“.
Užsieno politikos likimą lems karas
Užsienio politikos srityje G.W.Busho palikimą apibrėš pirmiausia Irakas,
o B.Obamai teks galutinai parengti pasitraukimo strategiją ir atitaisyti
žalą, padarytą pasitikėjimui Amerika.
Praėjusį mėnesį G.W.Bushas nuskrido į Bagdadą, kur vylėsi pademonstruoti
ten pasiektus laimėjimus saugumo srityje, tačiau ta jo kelionė dar ilgai
asocijuosis su vaizdais, kaip prezidentas išvengia įpykusio irakiečių
žurnalisto sviestų batų.
G.W.Bushas palieka ir kitų nebaigtų užsienio politikos reikalų. Vienu
didžiausių iššūkių B.Obamai gali tapti konfliktas su Iranu dėl jo
branduolinių ambicijų. Tai bus išbandymas išrinktojo prezidento pažadui
atsisakyti G.W.Busho diplomatinio izoliavimo politikos ir tiesiogiai derėtis
su Teheranu.
Afganistane, kuriuo, pasak kritikų, G.W.Bushas nesirūpino, nes pernelyg
daug dėmesio teko atiduoti Irakui, vėl suaktyvėjo Talibanas, o Osama bin
Ladenas vis dar nerastas - nei sučiuptas, nei nukautas.
G.W.Busho pastangos tarpininkauti dėl Izraelio ir palestiniečių taikos,
daugumos analitikų nuomone, buvo per mažos ir pernelyg pavėluotos, o
naujausia krizė Gazos ruože laikoma derama epitafija.
B.Obama pažadėjo aktyviau veikti Artimuosiuose Rytuose, bet susidurs su
įsišaknijusiu nepasitikėjimu arabų pasaulyje dėl įsivaizduojamo JAV
šališkumo Izraelio naudai. Tai taip pat yra G.W.Busho politikos palikimas.
B.Obama iš G.W.Busho paveldės dar vieną problemą - ką daryti su
Gvantanamo bazėje Kuboje laikomais įtariamais teroristais. Tą kariškių
įsteigtą kalėjimą kritikuoja žmogaus teisių gynėjai, ir B.Obama žadėjo jį
uždaryti.
G.W.Bushas taip pat buvo kritikuojamas, ypač Europoje, dėl priešinimosi
fiksuotiems šalies limitams dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo,
kurie padėtų kovoti su klimato kaita. Tokia pozicija prisidėjo prie to, kad
Amerika įsivaizduojama kaip arogantiška valstybė, ir su tuo B.Obamai dabar
teks kovoti.
Kita vertus, G.W.Bushas buvo giriamas dėl glaudesnių ryšių su Indija,
raginimų Kinijai imtis konstruktyvesnio tarptautinio vaidmens ir kovos su
AIDS epidemija Afrikoje.
Šimtmečio krizė
Tačiau didžiausia per šimtmetį finansinė krizė, kuri kilo po šešerių
vadovavimo pavydėtinai ekonomikai metų, galėjo suduoti galutinį smūgį
G.W.Busho palikimui.
Jo administracija perėjo prie didžiulio valstybės kišimosi, nors anksčiau
tai buvo laikoma dalyku, nesuderinamu su laisvosios rinkos principais,
kuriais jis uoliai rėmėsi.
Raibuliams ritantis per visą pasaulį, didėjo amerikietiškojo stiliaus
nevaldomo kapitalizmo kritika ir kilo klausimų dėl Amerikos dominavimo
pasaulinėje sistemoje ateities.
Daugelis analitikų sako, kad G.W.Busho užsidegimas nieko nereguliuoti
prisidėjo prie kracho, tačiau taip pat pripažįsta, kad toli gražu neteisinga
kaltinti vien tik jį. Vis dėlto tai įvyko valdant G.W.Bushui, tad istorija
didžiausią kaltę tikriausiai suvers jam.
G.W.Busho respublikonai jau išgirdo rinkėjų balsą. Įspūdingą B.Obamos
pergalę prieš Johną McCainą lapkričio rinkimuose daug kas
laikė G.W.Busho politikos atmetimu.
„Be Busho, pirmasis prezidentas afroamerikietis šį kartą turbūt nebūtų
buvęs išrinktas“, - sakė Džordžtauno universiteto politilogas Stephenas
Wayne'as.
Suprasdamas, kad jo laikas baigiasi, G.W.Bushas paskutinėmis savo
prezidentavimo savaitėmis bandė pagerinti savo politinį palikimą. Jis davė
daugiau kadencijos pabaigos interviu nei bet kuris kitas pastarųjų
dešimtmečių prezidentas, pasakė kelias kalbas apie politiką ir surengė
atsisveikinimo spaudos konferenciją.
Visomis tomis progomis G.W.Bushas atkakliai gynė savo veiksmus, bet tuo
pačiu atrodė, kad jis leidosi į didesnius apmąstymus. Pirmadienį prezidentas
žurnalistams prisipažino, jog yra nusivylęs tuo, kad Irake nebuvo rasta
masinio naikinimo ginklų, ir dėl kalinių žeminimo Abu Graibo kalėjime
skandalo, kuris šokiravo pasaulį.
G.W.Bushas sakė, kad jį teis istorija, bet tik „praėjus tam tikram
laikui“. Jis tvirtino, kad vieną dieną bus išteisintas kaip Harry Trumanas, kuris buvo nepopuliarus baigiantis jo kadencijai, nors
dabar žavimasi tuo, kaip jis sprendė šaltąjį karą.
„Trumanas yra žlugusių politikų šventasis patronas“, - sakė
prezidentavimo istorijos specialistas Douglasas Brinkley
iš Rice'o universiteto Hjustone.
Anot jo, G.W.Bushui būtų verčiau lygintis su visai kitokiu prezidentu -
H.Hooveriu, kuriam valdant prasidėjo Didžioji depresija.