Šalies vadovas pažymėjo, kad riaušės, kurios kilo po taikios demonstracijos, rodo didelį nepasitikėjimą šalies valdžia. „Vyriausybė ir parlamentas prarado ryšius su tauta“, - spaudos konferencijoje konstatavo V.Zatleris.
Svarbiausias reikalavimas yra pritarti Konstitucijos pataisoms, kuriose būtų numatyta galimybė šalies gyventojams patiems inicijuoti naujus parlamento rinkimus. Be to, reikalaujama, kad būtų reformuotas ministrų kabinetas ir paskirtas naujas kovos su korupcija biuro vadovas.
„Šiems darbams nustatau terminą – kovo 31 diena“, - sakė prezidentas. Paklaustas, kas nutiks, jeigu Seimas nepaklus reikalavimams, sakė, kad tokiu atveju tai bus tik politinės valios klausimas inicijuoti nepasitikėjimą jais. Savo ruožtu, jis pabrėžė, kad visos procedūros turi būti atliekamos pagal įstatymus.
Prezidentas apgailestavo, kad taiki demonstracija virto parlamento šturmu ir susirėmimais su policija, bet, jo nuomone, dėl riaušių kalti tiek jų dalyviai, tiek teisėsaugos institucijos.
Manoma, kad griežta prezidento pozicija gali padėti užkirsti kelią naujiems neramumams ekonomikos sunkmečio spaudžiamoje šalyje.
„Jei žiniasklaidos erdvė ir internetas yra raginimų griebtis smurto
fonas, tai tie piliečiai, kurie vakar smurtavo, tam rengėsi, todėl tiems,
kas organizavo, ir Vidaus reikalų ministerijai reikėjo bendradarbiauti labai
glaudžiai, kad tam būtų užkirstas kelias. Atsakomybė tenka ir tiems, ir
tiems", - kalbėjo V.Zatleris.
Prezidentas išreiškė dėkingumą tiems policininkams ir kariams, kurie
antradienį sumažino smurtą, bet tuo pačiu pripažino, kad struktūriniai
Vidaus reikalų ministerijos padaliniai nebuvo „visiškai pasirengę toms
sąlygoms, kokios vakar buvo Katedros aikštėje".
„Vakar dienos įvykiai Katedros aikštėje kiekvieną šalies gyventoją -
politikus, žurnalistus, mitingo dalyvius ir tuos, kurie liko namuose -
susimąstyti, kokiu keliu norime eiti savo šalyje. Vakarykštis politinis
mitingas, kuriame žmonės norėjo išreikšti savo požiūrį į įvykius šalyje,
baigėsi smurtu", - nurodė prezidentas.
Šalies vadovas pridūrė, kad žodžio laisvė Latvijoje laikoma šventa, o ją
visada reikia ginti. Tačiau taip pat privalu pasirūpinti, kad nuomonių
reiškėjai būtų apsaugoti, o tokių renginių metu nekiltų pavojus jų gyvybėms
ir sveikatai, sakė jis.
Prezidentas pripažino, kad Latvija iki šiol galėjo didžiuotis, jog visos
šalyje rengtos akcijos būdavo taikios, tačiau „vakar kažkas pasikeitė". Prezidentas trečiadienį sakė žurnalistams, kad svarbiausia antradienio
neramumų Rygos senamiestyje priežastis - smarkus visuomenės pasitikėjimas
valstybės valdžia sumažėjimas.
„Ministrų kabinetas ir Seimas prarado ryšį su savo rinkėjais", - sakė
prezidentas.
Jo nuomone, pasitikėjimą galima susigrąžinti tik darbu, todėl V.Zatleris
nurodė tris pagrindinius uždavinius, kuriuos turi atlikti Seimas.
Pirma, Seimui iki kovo 31 dienos būtina priimti konstitucijos pataisas,
numatančias teisę pasiūlyti paleisti parlamentą.
Prezidentas pasirengęs per savaitę pateikti konkretų įstatymo projektą.
„Seimui teliks priimti sprendimą", - pridūrė V.Zatleris, pažymėdamas, kad
ankstesnis deputatų darbas šiuo klausimu buvo nepatenkinamas.
Prezidentas pridūrė, kad jei iki šios datos parlamentas nepriims pataisų,
jis, kaip šalies vadovas, paskelbs referendumą dėl Seimo paleidimo.
„Į klausimą, kas bus, jeigu tai nebus padaryta iki kovo 31 dienos,
atsakysiu gana kategoriškai - paskelbsiu referendumą dėl Seimo paleidimo", -
sakė jis.
Kitas neatidėliojamas uždavinys yra rinkimų įstatymo pataisos,
pašalinančios iš jo „lokomotyvų", taip pat politikų laisvės per vieno
šaukimo Seimą keisti politinę priklausomybę principus.
Trečiasis uždavinys yra kaip įmanoma greičiau sudaryti tarybą, kuri
spręstų ekonominės raidos plano ir tarptautinės paskolos panaudojimo
priežiūros klausimus. Prezidentas mano, kad tai padidins visuomenės
pasitikėjimą ir taps įrankiu, padedančiu išnagrinėti situaciją ir parengti
siūlymus.
„Tik po šių darbų mes galėsime nuraminti visuomenę, suteikę jai viltį,
kad procesai šalyje vys teisinga linkme", - sakė jis.
Pasigenda politikos profesionalų
Šalies vadovas sakė, kad Latvijai būtų būtina
„susitaikymo vyriausybė", nes dabartinėje naujų veidų nebus.
Prezidentas paminėjo tuos neatidėliotinus darbus, kuriuos, jo nuomone,
vyriausybei reiktų atlikti artimiausiu metu. „Skubiai - per vieną ar dvi
savaites - premjerui reiktų pateikti tikslų vyriausybės reorganizavimo
modelį. Ne variantus, o tikslų modelį to, kokios įstaigos bus reformuotos,
kad tai žinotų ne tik valdininkai, bet ir visuomenė", - pažymėjo jis. V.Zatleris dar kartą pareiškė nuomonę, kad vyriausybėje būtini nauji
veidai.
„Reikėtų vadovautis ne įtakingumu partijoje, o profesionalumu. Norėčiau
matyti ministrą, kompetentingą savo srityje, gerai kalbantį užsienio
kalbomis, sugebantį ir įvykdyti valdymo reformą, ir sėkmingai atstovauti
Latvijai Europos įstaigose. Jei bus būtina, reikia pritraukti profesionalų
su partine atsakomybe", - akcentavo prezidentas.
„Jei vyriausybė su šiuo uždaviniu nesusidoros, reiktų rimtai pagalvoti
apie koalicijos išplėtimą. Apie nacionalinio susitaikymo vyriausybę, kuria
visuomenė labiau pasitikėtų ir ... būtų įsitikinusi, kad sunkūs procesai dėl
ekonomikos gelbėjimo tikrai bus realizuoti", - nurodė jis.
Dar vienas skubus reikalas, pasak prezidento, yra Kovos su korupcija ir
jos prevencijos biuro viršininko paskyrimas.
„Tas procesas užtruko daugiau nei pusę metų ir nėra jokio pateisinimo
tam, kad jis vėluoja", - sakė V.Zatleris.
„Tik po tų darbų galėtume nuraminti visuomenę, galėtume suteikti jai
vilties, kad procesai šalyje vyks teisinga kryptimi", - sakė prezidentas.
Dauguma sulaikytųjų - jaunimas
Saugumo policijos viršininkas Janis Reinikas trečiadienį pranešė, kad dauguma per neramumus Rygos senamiestyje sulaikytų asmenų yra 20-24 metų jaunuoliai.
Sulaikyta įvairių tautybių moksleivių, studentų ir bedarbių. 80 proc.
sulaikytųjų anksčiau buvo bausti už viešosios tvarkos pažeidimus, o vienas
jų buvo baustas net 17 kartų, dėl jo buvo iškeltos aštuonios baudžiamosios
bylos.
Pavyko nustatyti, kad vienas iš 106 sulaikytų asmenų yra skustagalvių
šalininkas, o kitas - vadinamosios Osipovo partijos, kuri iš esmės yra
Latvijos nacionaldemokratų partijos tąsa, šalininkas.
Policija dirbo profesionaliai
Vidaus reikalų ministras Marekas Sėglinis
teigia, kad policija per riaušes Rygos senamiestyje dirbo profesionaliai.
„Vertinu valstybės policijos veiksmus kaip profesionalius, proporcingus,
labai drąsius ir labai santūrius“, - sakė ministras žurnalistams.
Su savo darbu policija susidorojo per tris valandas, ne taip, kaip
kolegos Estijoje, kuriems per įvykius dėl Bronzinio kareivio Taline tvarkai
užtikrinti reikėjo visos nakties.
Po 2009 metų sausio 13-osios įvykių situacija Latvijoje, pasak
M.Sėglinio, nebebus tokia, kaip anksčiau. „Mes peržengėme raudoną liniją,
nukentėjo keli policininkai, sugadinta dalis turto“, - sakė ministras.
M.Sėglinis pabrėžė, kad policija panaudojo įvykius atitinkančią jėgą, ji
nepanaudojo visų turimų specialiųjų priemonių - buvo parengta ir vandens
patranka, ir guminės kulkos, ir ašarinės dujos.
Jeigu miniai sutramdyti būtų buvusios panaudotos visos šios priemonės,
siaurose Rygos senamiesčio gatvėse būtų nukentėję kur kas daugiau žmonių, ir
galbūt būtų buvę mirties atvejų.
Ministras mano, kad moralinę atsakomybę už riaušes turi prisiimti
„Draugijos už kitokią politiką“ lyderiai Ainaras Štokenbergas ir Artis
Pabrikas.
M.Sėglinis sakė, kad A.Pabriko veiksmai buvo bailūs ir niekšiški. Jis
„bailiai paliko Rygos senamiestį“ ir nuėjo duoti interviu Latvijos
televizijai, kuriame kritikavo Vidaus reikalų ministerijos darbą. Tuo tarpu
„Draugija už kitokią politiką“ drauge su policijos profsąjunga ėmėsi
užtikrinti tvarką akcijos metu.
„Su Arčiu Pabriku daugiau gyvenime neketinu nei kalbėtis, nei
sveikintis“, - sakė A.Sėglinis.
Dėl trečiadienį numatyto neeilinio vyriausybės posėdžio, kuriame bus
apsvarstytos antradienį įvykusios riaušės, ministras pažymėjo, kad ir
vyriausybei būtina pakeisti savo požiūrį į valstybės policiją ir saugumo
policiją. Policininkams, kurie dirbo per riaušes, būtina sumokėti už
viršvalandžius ir už naktinį darbą.
„Vyriausybė neturi paviršutiniškai žiūrėti į policininkų reikalavimus“, -
pabrėžė M.Sėglinis.
Taip pat reikia apsvarstyti įstatymų pataisas „dėl to, kaip toli galima
nueiti, kur demokratija, o kur savavaliavimas ir kur ribos tarp jų“, -
pridūrė jis.