Ukraina: „Rusiškų dujų tranzitas į Europą – neįmanomas“ (papildyta 13 val. 00 min.)

Pasak jo, jeigu šie reikalavimai bus įvykdyti, keli Ukrainos regionai liks be dujų.

„Jeigu mes įvykdysime „Gazprom“ reikalavimus, mes būsime priversti likti be dujų... (Jų negaus) Luganskas, Odesa, Doneckas ir pusė Dniepropetrovsko srities“, - antradienį sakė O.Dubyna.

„Naftogaz“ vadovas taip pat pripažino, kad Rusijos dujų Ukraina gavo, bet pažymėjo, kad tolesnis jų tranzitas neįmanomas.

ES didina spaudimą

Europos Sąjungos (ES) lyderiai trečiadienį, po žlugusio bandymo atnaujinti gamtinių dujų tiekimą Europos vartotojams, toliau spaudžia Rusiją ir Ukrainą išspręsti savo ginčą dėl dujų.

Šimtams tūkstančių europiečių pradedant antrą savaitę be šildymo ar beveik be šildymo namuose, biuruose ir mokyklose, Bulgarijos premjeras Sergejus Staniševas ir Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) turi atvykti į Maskvą aptarti dujų krizės su Rusijos vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu.

Ir Bulgarija, ir Slovakija yra tarp labiausiai dujų trūkumą pajutusių šalių, o dujų krizė niekaip nesibaigia, nors ES stengėsi tarpininkauti dėl jos sprendimo.

Ukrainos vyriausybė paskelbė, kad abu šie Europos premjerai vėliau trečiadienį lankysis ir Kijeve, kur derėsis su premjere Julija Tymošenko.

Antradienį, stebėti per Ukrainą nutiesto dujotiekio pagal susitarimą su ES atvykus tarptautiniams ekspertams, Rusija atnaujino dujų tiekimą, bet po kelių valandų jį vėl nutraukė.

„Gazprom“ apkaltino Ukrainą blokuojant dujas, o Ukraina savo ruožtu pareiškė, kad šį Rusijos energetikos gigantė tyčia nukreipė dujas tokiu keliu, dėl kurio Ukrainai neįmanoma jų pumpuoti Europos vartotojams.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) telefonu kalbėdamasis su V.Putinu išreiškė „ES nusivylimą“. Prieš tai ES paskelbė, kad dujos iš Rusijos į Europą „neteka arba beveik neteka“.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti jo šalį, o energetikos pareigūnai aiškino, jog būtų turėję nutraukti vidaus tiekimą, kad Rusijos dujos pasiektų Europą.

„Šios atakos prieš Ukrainą tikslas yra išprovokuoti maištą rytiniuose regionuose“, kurie yra prorusiški, pramoniniai ir labai priklauso nuo dujų tiekimo iš Rusijos, sakė V.Juščenka.

Ukrainos valstybinės dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovas sakė, kad dėl „Gazprom“ pasirinkto tranzito kelio ukrainiečiai būtų turėję „nutraukti dujų tiekimą rytinei Ukrainos daliai“, ir pridūrė, kad „Gazprom“ atmetė alternatyvų kelią.

Tačiau netrukus po to, kai Rusija atnaujino tiekimą, „Gazprom“ vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas žurnalistams sakė, kad „Ukraina blokavo visus (jų) veiksmus dėl gamtinių dujų tranzito atnaujinimo“ ir kad „tai - neįtikėtina“.

Briuselyje Europos Komisijos atstovas energetikos klausimais Ferranas Tarradellasas Espuny (Feranas Taradeljasas Espunis) sakė, kad tarptautiniai stebėtojai buvo įleisti į valdymo centrus, kuriuose yra dujų srauto stebėjimo ekranai.

Rusai labai „nedidelį dujų kiekį“ įpumpavo į Ukrainos dujų transportavimo sistemą, į vieną atšaką, „o tada slėgis nukrito ir po to nebuvo nieko“, sakė jis.

„Per kitus patekimo taškus neatėjo nė viena dujų molekulė, sako mūsų inspektoriai“, - pridūrė jis.

Rusija sakė, kad iš pradžių antradienį pumpuos tik „bandomąjį“ dujų kiekį, tačiau jo būtų pakakę tiekimui į Bulgariją, Graikiją, Makedoniją, Moldovą, Rumuniją ir Turkiją visiškai atnaujinti.

„Gazprom“ pirmąją Naujųjų metų dieną nurodė nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, nes „Naftogaz“ nesusitarė su rusais dėl skolų už Rusijos dujas sumokėjimo ir dujų kainų 2009-iesiems.

Tas žingsnis išprovokavo grandininę reakciją: Rusija apkaltino Ukrainą „vagiant“ dujas, kurias buvo bandoma tiekti Europai, o Ukraina pareiškė, jog Rusija tyčia sumažino tiekimą, kad sukeltų krizę. Praėjusią savaitę dujų tiekimas buvo visiškai nutrauktas.

Ukraina kategoriškai neigia kaltinimus dėl dujų vogimo, ir susitarimas dėl stebėtojų, kuriam tarpininkavo ES, turėjo išspręsti šį klausimą.

Tuo tarpu Rusijos dienraštis „Kommersant“ rašo, kad Maskva sulaukė tam tikros europiečių paramos. „Rusijai pavyko užsitikrinti du oficialius sąjungininkus“ - Italiją ir Rumuniją, rašoma jame.

Laikraštis priduria, kad „Rusijos šalininkų grupė gali padidėti“ po to, kai Slovakijos ir Bulgarijos premjerai susitiks su V.Putinu.

Bulgarijos vadovai vyksta į Maksvą ir Kijevą

Bulgarijos premjeras Sergejus Staniševas trečiadienį išvyko į Maskvą ir Kijevą derėtis dėl dujų krizės, o Rusijos gamtinių dujų tiekimo į Bulgariją dėl rusų ir ukrainiečių ginčų nėra jau devintą dieną.

S.Staniševo spaudos tarnyba paskelbė pareiškimą, kad jis 13 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku susitiks su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu jo rezidencijoje Novo Ogariove.

Jis taip pat susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir „Gazprom“ pareigūnais, o paskui išvyks į Kijevą derėtis su Ukrainos premjere Julija Tymošenko ir prezidentu Viktoru Juščenka.

Tuo pačiu S.Staniševas palaikys „nuolatinį kontaktą telefonu su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso (Žozė Manueliu Barozu), kurį informuos apie derybų eigą ir Maskvoje, ir Kijeve“, priduriama pranešime.

Bulgarija, kuri 92 proc. savo dujų gauna iš Rusijos per Ukrainą, yra tarp labiausiai dėl šio dujų ginčo nukentėjusių šalių. Trečiadienis yra jau devinta diena iš eilės, kai tiekimas jai visiškai nutrūkęs.

Pramoniniams dujų vartotojams nustatytos griežtos normos, kad dujų gautų katilinės, šiluma ir karštu vandeniu aprūpinančios ketvirtadalį gyventojų.

Atsargų vienintelėje Bulgarijos dujų saugykloje Čirene šalies šiaurės vakaruose pakanka maždaug pusei 100 dienų poreikių patenkinti.

Tačiau pareigūnai perspėjo, kad dėl krintančio slėgio toje saugykloje turės toliau mažinti tiekimą kompanijoms, kurių dalis turės funkcionuoti vadinamojo techninio minimumo lygiu.

Bulgarija neturi jokių kitų dujų šaltinių ar tiekėjų.