Tuo metu, kai Europoje mažai ką džiugina griežtas Rusijos elgimasis su
buvusiomis sovietinėmis respublikomis, Europos Sąjungos (ES) pareigūnus vis
labiau erzina Kijevo ir Tbilisio elgesys.
Privačiuose pokalbiuose daugelis Europos politikų kaltina Gruzijos
prezidentą Michailą Saakašvilį pradėjus karą su išsiveržusia iš Tbilisio
kontrolės Pietų Osetija, kuo tučtuojau pasinaudojo Rusija, nusiųsdama
kariuomenę į separatistinį regioną.
Europos politikai taip pat kaltina susikivirčijusius tarpusavyje
„oranžinės revoliucijos“ lyderius už dujų konflikto su Maskva aštrinimą,
susitarimų dėl dujų tranzito sužlugdymu ir darbu su neskaidriomis
bendrovėmis-tarpininkėmis.
Kai kurie pareigūnai priekaištauja vadinamiesiems neokonservatoriams
Jungtinėse Valstijose už jų siekį, kad ir kas būtų, priimti į NATO nares
Ukrainą ir Gruziją, kurstydami šias abi buvusias sovietines respublikas
susipriešinti su Kremliumi.
„Neokonų darbai šiame regione tapo nelaime Europai“, - sako pageidavęs
neskelbti savo pavardės atsakingas už išorės politiką ES pareigūnas.
Anksčiau Europos politikai nenorėjo atvirai peikti Ukrainos ir Gruzijos
lyderių iš dalies todėl, kad aktyviai rėmė buvusias socialistines Rytų
Europos šalis ir pritarė demokratinių revoliucijų tikslams.
Tačiau dabar krizė dėl Rusijos dujų tiekimo į Europą per Ukrainą privertė
galutinai nusivilti „oranžinės revoliucijos“ lyderiais.
Europos Parlamento prezidentas Hansas-Gertas Poetteringas sakė agentūrai „Reuters“ antradienį: „Jeigu dujas užsuko Ukraina, tai smarkiai pakenks Ukrainos santykiams su ES. Tai daryti - neatitinka Ukrainos interesų“.
Nesutaikomi priešai
Artimas deryboms ES energetikos struktūrų atstovas vadina Ukrainos
prezidentą Viktorą Juščenką ir ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko
„nesutaikomais priešais“.
Dujų tiekimo krizės būtų buvę galima išvengti, jeigu V.Juščenka nebūtų
paskelbęs veto prieš Naujuosius metus sudarytiems Julijos Tymošenko ir
Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino susitarimams dėl dujų kainų ir
atsisakęs Šveicarijoje užregistruotos tarpininkavimo kompanijos
„RosUkrEnergo“, parduodančios Rusijos dujas Ukrainai, paslaugų.
Antradienį V.Juščenka atmetė šią įvykių versiją ir teigė nesąs susijęs su
kokiais nors dujų tarpininkais.
Tarpusavyje besirungiantys Ukrainos lyderiai dažnai nesusimąsto, kaip
atrodo jų nesantaika investuotojams, tarptautinėms finansų organizacijoms ir
eiliniams europiečiams.
Spalį abu lyderiai pažėrė vienas kitam rimtų kaltinimų, kai Tarptautinio
valiutos fondo delegacija svarstė su Ukrainos valdžia galimybes skirti 16,4
mlrd. dolerių nukritusiam dėl finansų krizės grivinos kursui pakelti.
ES norėtų įtraukti Ukrainą ir Gruziją į integracijos procesus pagal
„kaimynystės politikos“ susitarimus (European Neighbourhood Policy),
numatančius bendradarbiauti ekonomikos, prekybos, energetikos srityse, kurti
teisines institucijas, o abiejų šalių narystės ES bloke klausimą atidėti
vėlesniam laikui.
Tačiau dabar ES pareigūnai sutriko, matydami, kiek mažai padarė Ukraina,
vykdydama ekonomikos reformas, kovodama su korupcija, taip pat užtikrindama
skaidrumą ir įstatymų viršenybę. Visa tai būtų leidę Kijevui tikėtis
aktyviau bendradarbiauti su Briuseliu.
„Užuot kovoję su korupcija, jie (Juščenka ir Tymošenko) gaišta laiką
tarpusavio kovai“, - sakė pareigūnas.
Europos politikai jautėsi nepatogiai, kai abi valstybės neslėpė savo
entuziazmo dėl narystės ES iš karto po to, kai Bendrija vos „atlaikė“
dešimties naujų valstybių prisijungimą 2004 metais.
Tuo metu Bendrijos narės Vokietija ir Prancūzija atmetė kadenciją
baigiančio JAV prezidento George`o W.Busho siūlymą pernai
pakviesti Ukrainą ir Gruziją prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano.
Tai davė dingstį kai kuriems G.W.Busho „demokratinės darbotvarkės“
šalininkams apkaltinti europiečius Rusijos, kuri įnirtingai priešinasi NATO
priartėjimui prie savo sienų, nuraminimo politika.
Galiausiai sąjungininkai Šiaurės Atlanto aljanse priėjo prie bendros
nuomonės, kad abi šalys taps Aljanso narėmis, tiesa, nenurodydami konkrečių
terminų.
Gruodį ES užsienio reikalų ministrai atidėjo šio klausimo svarstymą, kai
Vašingtonas suvokė, kad jo siekis sėja nesantaiką tarp Aljanso narių.
Dabar europiečiai tikisi, kad naujas JAV prezidentas Barackas Obama
(Barakas Obama) nesugrįš prie ankstesnės idėjos būsimame jubiliejiniame NATO
susitikime balandį.
Nei Gruzija, nei Ukraina nuo pastarojo susitikimo netapo patraukliomis
kandidatėmis įstoti į gynybinį aljansą.