Europa kol kas skeptiškai vertina naują Rusijos ir Ukrainos susitarimą dėl dujų

AFP-BNS ir lrytas.lt inf.

Rusija ir Ukraina pirmadienį turi galutinai sudaryti susitarimą dėl gamtinių dujų tranzito atnaujinimo, bet Europos Sąjunga (ES) ir toliau skeptiškai vertina galimybes tuoj pat

Dėl Rusijos ir Ukrainos ginčo kainų bei skolų klausimu nutraukus dujų tiekimą, viduržiemį be šilumos liko milijonai europiečių.
Susitarimo, kurį sekmadienį naktį pasiekė Rusijos ir Ukrainos premjerai Vladimiras Putinas ir Julija Tymošenko, detales turi parengti šių šalių valstybinės dujų kompanijos „Gazprom“ ir „Naftogaz“.
Sekmadienį drauge su J.Tymošenko paskelbdamas apie susitarimą, kuris buvo pasiektas po iki vėlumos užtrukusio derybų maratono, V.Putinas sakė, kad dujų tiekimas Europai bus atnaujintas netrukus. Tuo tarpu Ukrainos premjerė sakė, kad abi minėtos kompanijos iki pirmadienio turi galutinai parengti susitarimus.
J.Tymošenko atstovė nurodė, kad premjerė ketina pirmadienį grįžti į Maskvą ir dalyvauti pasirašymo ceremonijoje.
ES atsargiai sveikino sekmadienio susitarimą, bet sakė, kad dar reikia pažiūrėti, ar dujos vėl pradės tekėti.
„Sveikiname pranešimą apie politinį susitarimą, bet esame gana atsargūs, nes jau buvo pernelyg daug sulaužytų susitarimų ir netesėtų pažadų“, - pareiškė šiuo metu ES pirmininkaujančios Čekijos atstovas.
Čekų pramonės ministras Martinas Rimanas per televiziją sakė, kad yra tik „šiek tiek optimistiškas“ šio susitarimo klausimu.
„Jei tiekimas nepaisant tokių tvirtų Rusijos ir Ukrainos premjerų deklaracijų nebus atnaujintas, visiškai žlugs ES vartotojų, piliečių ir verslo pasitikėjimas“, - pridūrė jis.
Rusijos laikraščiai pirmadienį taip pat reiškė abejones dėl minimo susitarimo.
Paminėdamas J.Tymošenko nesutaikomą politinį priešininką Kijeve, įtakingas verslo dienraštis „Kommersant“ rašo: „Beje, konflikto eskalavimo rizika nepašalinta, kol naujos schemos nepatvirtins Ukrainos prezidentas Vikoras Juščenka“.
Kol kas V.Juščenka nieko nekalbėjo apie šį susitarimą, o jo sekretoriatas nurodė, kad jam įvertinti reikia daugiau detalių. Ukrainos prezidentas laikosi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu nei jo premjerė.
Verslo dienraštis „Vedomosti“ pažymi, kad ginčai dėl dujų gali kilti ir toliau: „Šis konfliktas yra su ilgalaike dimensija ir tendencija kartotis“.
Kaip, remdamasis šaltiniais, rašo „Kommersant“ tarpininkų šioje schemoje jau nebebus: pirmą kartą per dešimt metų „Gazprom“ atnaujins tiesioginius dujų tiekimus į Ukrainą.
„Šiuo atveju „Gazprom“ pirmą kartą per daug metų pradeda parduoti dujas tiesiogiai Ukrainos bendrovei „Naftogaz“, bet už tarpininkės „Rosukrenergo“ paslaugų atsisakymą Kijevui teks mokėti 360 dolerių už 1 tūkst. kub. m dujų“, - pabrėžia leidinys.
Pasiekti Rusijos ir Ukrainos ministrų pirmininkų susitarimai skiriasi nuo siūlymų, kuriuos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė pasibaigus Tarptautinei konferencijai dėl Rusijos dujų gabenimo vartotojams Europoje užtikrinimo.
Paskelbta susitikimo aukščiausio lygio statusą teko pažeminti iki tarptautinės konferencijos lygio, nes į Kremliaus kvietimą atsiliepė tik Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, o kitos šalys atsiuntė ministrus pirmininkus arba dar žemesnio rango pareigūnus.
D.Medvedevas nurodė tris galimus dujų problemos sprendimo kelius - įsteigti tarptautinį kompanijų konsorciumą, kuris įsigytų dalį dujų, „būtinų Ukrainos dujų transportavimo sistemos visaverčiam darbui“, Ukrainai skirti paskolą, kad ji galėtų atsiskaityti už dujas su Rusija, ir atidaryti viename Europos bankų neatšaukiamą akredityvą, kurį iš dalies 1 mlrd. dolerių padengtų Ukraina.
Bet galutinai susitarti nepavyko, o V.Putinas po penkias su puse valandos trukusių derybų su J.Tymošenko pareiškė, kad pasiektas susitarimas pereiti prie Europoje taikomos kainodaros formulės parduodant dujas Ukrainai.
Tikslios informacijos dėl kainos, kiek mokės Ukraina už dujas pagal naujas sutartis, dalyviai nepateikė. Ukrainos duomenimis, vartotojai Europoje moka dabar už Rusijos dujas maždaug 300 dolerių už 1 tūkst. kub. m. Kompanijoje „Naftogaz“ kalbama, kad Vokietija perka dujas už 280 dolerių. Tokiu atveju dujų kaina Ukrainai turėtų būti 224-240 dolerių už 1 tūkst. kub. metrų.
Tačiau Rusijos vyriausybės pareigūnai teigia, kad Maskvos pozicija nesikeitė, ir 2009 metų pirmajame ketvirtyje dujų kaina Ukrainai bus 450 dolerių su 20 proc. nuolaida, tai yra 360 dolerių.
„Nezavisimaja gazeta“ suskaičiavo, kad dujų kaina Ukrainai turi būti iki 350 dolerių už 1 tūkst. kub. m, o dujų tranzito tarifas liks toks pats, koks buvo, - 1,7 dolerio už 1 tūkst. kub m dujų pumpavimą šimtui kilometrų.
„Šiandien turi būti žinoma, - rašo „Nezavisimaja gazeta“, - pagal kokią schemą Ukraina gaus dujas. Nuo 2006 metų monopolinę padėtį rinkoje turėjo kompanija-tarpininkė „Rosukrenergo“. Tačiau Julijai Tymošenko rudenį pavyko įtikinti Rusiją, kad būtina atsisakyti tarpininkės paslaugų ir pereiti prie tiesioginių „Naftogaz“ ir „Gazprom“ ryšių.
„Šiandien mes sužinosime, - rašo „Vedomosti“, - ar sureguliuotas dar vienas Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl dujų. Beje konfliktas yra ilgalaikio pobūdžio, jis turi tendenciją pasikartoti. Nutraukti šią tendenciją galima, tik pasiekus visišką komercinių susitarimų dėl dujų tiekimo ir jų tranzito kuo didesnį skaidrumą“,- viliasi laikraštis.
Krizė prasidėjo sausio 1 dieną, kai Rusija, kilus ginčui dėl skolų ir kainų, kurias Kijevas turėtų mokėti 2009 metais, nutraukė dujų tiekimą Ukrainai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.