Dėl klimato permainų ir sumažėjusios oro taršos pagausėjo giedrų dienų,
todėl temperatūra Europoje per minėtą laikotarpį vidutiniškai padidėjo 5-10
procentų, sakė tyrimo vadovas Geertas Janas van Oldenborghas iš Nyderlandų karališkojo meteorologijos instituto.
„Temperatūra Europoje didėjo dukart greičiau, nei pastaraisiais
dešimtmečiais buvo numatoma klimato modeliuose. Mažiau miglotų dienų
reiškia, kad žemę pasiekia daugiau saulės šviesos, todėl kyla temperatūra“,
- mokslininkas aiškino telefonu duotame interviu.
Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, kurioje
dirba šimtai mokslininkų, numato, kad pasaulio klimatas per šį šimtmetį
sušils 1,8-4 laipsniais pagal Celsijų.
Daugelio šalių vyriausybės ir mokslininkai ieško būdų, kaip sulėtinti
klimato šiltėjimą, dėl kurio, pasak ekspertų, kils kaitros bangos, sausros,
galingesnės audros, sparčiau nyks organizmų rūšys ir kils pasaulinio
vandenyno lygis.
Tačiau Europoje vidutinė temperatūra didėjo sparčiau negu numatoma
klimato modeliuose, o G.J.van Oldenborghas ir jo bendradarbiai mėgino
nustatyti šio fenomeno priežastis.
Jie surinko 342 Europos oro uostuose įrengtų meteorologijos stočių
duomenis ir suskaičiavo ūkanotų dienų skaičių nuo 1976 metų.
Šiuo metu dienų, kai matomumas nesiekia 2 kilometrų, vidutiniškai per
metus būna 10-20 dienų - dvigubai mažiau nei prieš tris dešimtmečius,
nurodoma žurnale „Nature Geoscience“ išspausdintame moksliniame
straipsnyje.
Pasak G.J.van Oldenborgho, orai iš dalies tapo giedresni dėl klimato
pokyčių ir sugriežtintos oro taršos politikos, tačiau mokslininkai kol kas
nežino, koks iš tiesų yra šių abiejų veiksnių poveikis.
Tačiau rečiau pasitaikančių miglotų dienų indėlis į klimato šiltėjimą
ateityje mažės, nes šalių taikomos priemonės nebegali labiau sumažinti oro
taršos, pridūrė jis.
„Klimatas nėra paprastas, o šis veiksnys visiškai naujas, - samprotavo
G.J.van Oldenborghas. - Jis paaiškina ne viską, tačiau labai daug“.