Būsimasis Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Robertas Gibbsas prašė duoti laiko, o naujos apklausos rodo, kad pirmasis juodaodis Amerikos lyderis yra populiariausias valdymui besirengiantis prezidentas nuo 1981 metų, kai itin dideliu populiarumu galėjo džiaugtis respublikonų ikona
Ronaldas Reaganas.
„Tokioje situacijoje neatsidūrėme per vieną naktį. Problemos ir iššūkiai,
su kuriais susiduria mūsų šalis, neatsirado praėjusią savaitę. Mums prireiks
kažkiek laiko“, - sakė R.Gibbsas televizijos laidai „Fox News Sunday“.
Šis lūkesčių žaidimas yra „labiau prakeiksmas nei palaima, bet yra
valdomas“, sakė buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Williamas Galstonas, kuris dirba Brookingso institute.
„Jis nemažai padirbėjo sakydamas Amerikos žmonėms, jog kad ir kokia
išmintinga yra jo politika, ekonomikos atsigavimas nebus greitas ar
lengvas“, - nurodė W.Galstonas.
Tarptautiniu mastu, pasak jo, „lapkritį surengėme lyg ir pirmuosius
pasaulinius rinkimus per visą istoriją, kalbant apie visuotinį
susidomėjimą“.
„Pasaulyje gali būti žmonių, galvojančių, kad Barackas Obama yra ir jų
prezidentas“, - sakė jis. Praktiškai tai reiškia milžiniškus lūkesčius JAV
diplomatijai po aštuonerių įtampos metų valdant prezidentui George'ui
W.Bushui.
„Carnegie fondas už tarptautinę taiką“ (Carnegie Endowment for
International Peace“ skelbia Artimųjų Rytų rašytojų, mąstytojų ir socialinių
aktyvistų straipsnių santrauką ir sako, kad arabų pasaulis labai susidomėjo
B.Obamos pergale.
„Obamos išrinkimas tam tikra prasme Jungtinėms Valstijoms buvo viešosios
diplomatijos triumfas, pirmoji tikra sėkmė, kurią arabų pasaulyje Jungtinės
Valstijos pasiekė per ilgą laiką, ir galbūt svarbiausia nuo 1956-ųjų, kai
prezidentas (Dwightas) Eisenhoweris parėmė Egipto
pastangas atgauti Sueco kanalo kontrolę“, - nurodo fondas.
„Vis dėlto ši sėkmė gali pasirodyti esanti trumpalaikė: arabai reagavo į
konkrečius pokyčius (dėl Sueco), ne į žodžius, ir tikriausiai grįš prie seno
priešiškumo, jei B.Obamos žodžių neparems konkretūs pokyčiai JAV politikoje
Artimųjų Rytų (atžvilgiu)“, - pažymi fondas.
Nors G.W.Bushas buvo kaltinamas tuo, kad beveik visą savo prezidentavimo
laiką ignoravo Izraelio ir palestiniečių konfliktą, B.Obama po Izraelio karo
Gazos ruože neturi laiko, kurį būtų galima švaistyti sprendžiant šį amžiną
JAV diplomatijos „galvos skausmą“.
Europoje jaučiamas palengvėjimas dėl to, kad baigėsi G.W.Busho era, bet
vienas B.Obamos patarėjas sakė, kad Amerikos sąjungininkės NATO dabar turi
„parodyti tą meilę“ - skirti daugiau karių karui su Talibanu ir „al Qaeda“
Afganistane.
W.Galstonas pažymėjo, kad Afganistanas yra transatlantinės geros valios
B.Obamos atžvilgiu išbandymas ir kad Europos šalys jau pademonstravo nenorą
priimti kalinius iš Gvantanamo kalėjimo, tokiu būdu paspartinant jo
uždarymą.
„Jei už Atlanto bus galvojama, kad Ameriką reiktų palikti blaškytis
vėjyje, net kai ji bando keisti kursą, tai nebus labai nuovoku“, - mano
jis.
Nors B.Obama perspėjo, kad Pakistano vyriausybė turi daug labiau kovoti
su „al Qaeda“, atrodo, kad šioje branduolinį ginklą turinčioje Pietų Azijos
valstybėje jausmai naujajam JAV prezidentui yra šilti.
Respublikonų senatorius Lindsey Grahamas trečiadienį,
grįžęs su išrinktuoju viceprezidentu Josephu Bidenu iš
kelionės po Iraką, Afganistaną ir Pakistaną, entuziastingai kalbėjo apie
B.Obamos populiarumą.
„Negaliu jums papasakoti, kiek entuziazmo matėme Pakistane dėl naujojo
prezidento“, - sakė jis reporteriams.
„Atėjo momentas šiai šaliai vėl bendrauti su tarptautine bendrija“, -
sakė L.Grahamas, kuris, ironiška, yra artimiausias B.Obamos buvusio varžovo
prezidento rinkimuose Johno McCaino draugas Senate.
Vidaus politikos klausimais B.Obama turi kalbėti apie ekonomikos
atgaivinimą ir paguosti milijonus darbo netekusių ar pragyvenimo šaltinio,
namų ar sveikatos apsaugos netekti galinčių žmonių.
Prinstono universiteto istorikas Julianas Zelizeras
sakė, kad B.Obama neturės „medaus mėnesio“, jei negalės pademonstruoti
greitos pažangos ekonomikos klausimu.
Dar net neperėmęs valdžios B.Obama ragino Kongresą priimti 825 mlrd.
dolerių vertės stimulų paketą - tokio vyriausybės kišimosi nebuvo nuo
Franklino D.Roosevelto „Naujojo kurso“ 4-ajame
dešimtmetyje.
Entuziazmas vėsta
Išrinktasis JAV prezidentas pasaulyje buvo plačiai liaupsinamas dar prieš jam perimant
Jungtinių Valstijų vairą, tačiau šiuolaikiniame permainingame pasaulyje kitų
šalių apžvalgininkai jau pradeda reikšti racionalesnes nuomones.
Daugelis pasaulio žmonių švęs antradienį įvyksiantį B.Obamos
prisaikdinimą 44-uoju JAV prezidentu, kaip ir jo pergalės rinkimuose dieną,
tačiau pastebima ženklų, kad šis entuziazmas pradeda blėsti, suvokiant,
kokia sunki našta prislėgs naujojo Jungtinių Valstijų vadovo pečius.
Gilėjanti pasaulinė ekonomikos recesija, naujas smurto proveržis
Artimuosiuose Rytuose, sudėtingi Gvantanamo įlankos kalėjimo uždarymo
klausimai, priešprieša su Iranu ir Šiaurės Korėja, sudėtinga padėtis
Afganistane - visos šios problemos rūpi nekantriam pasauliui, kuris klausia,
kokias permainas iš tiesų gali užtikrinti B.Obama.
„Dar prieš du mėnesius būsimasis prezidentas atrodė tarsi koks Supermeno
ir burtininko Merlino hibridas, - rašomas Italijos dienraščio „La Stampa“
išspausdintame Massimo Gramellini komentare. - Dabar jis
pats pripažįsta, kad neįstengs įgyvendinti visų savo pažadų. Kas žino,
galbūt kas nors pareikalaus jo atstatydinimo jau kitos savaitės pabaigoje“.
„Idealizmo sumažėjo, - sakė Samuelis Solvitas,
vadovaujantis B.Obamos palaikymo judėjimui Prancūzijoje. - Visi buvo šiek
tiek užsisvajoję. Dabar žmonės labiau realistiški“.
Musulmonai taip pat klausia, kodėl B.Obama neprisidėjo prie tarptautinės
kritikos choro, smerkiančio Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože. Prajusią
savaitę Teherane jau buvo deginami išrinktojo prezidento atvaizdai ir
šaukiama „Mirtis Obamai!“
B.Obama išreiškė susirūpinimą dėl padėties Gazos Ruože, tačiau sakė
nenorintis plačiau jos komentuoti iki savo prisaikdinimo.
Tačiau netrukus jam teks akis į akį susidurti su pasauline ekonomikos
griūtimi. Pasaulio lyderiai ir žmonės nekantriai laukia, kaip naujasis JAV
prezidentas imsis raminti įaudrintas rinkas ir atkurti pasitikėjimą.
Pasak Vašingtone įsikūrusios Strateginių ir tarptautinių studijų centro
vyresniojo mokslinio bendradarbio Reginaldo Dale'o,
didžiausia bėda ta, jog žmonių lūkesčiai paprasčiausiai per dideli, todėl
nusivylimas B.Obama iš esmės neišvengiamas.
„Jungtinės Valstijos negali išspręsti visų pasaulio problemų, - sakė jis
viename interviu. - Jos neturi pakankamai pinigų ir karinės galios. Be to,
prezidentas pavaldus Kongresui ir konstitucijai. Tėvai kūrėjai norėjo, kad
niekas nesielgtų kaip monarchas“.
Dešimtys besivystančių šalių yra priklausomos nuo JAV pagalbos, kuri
istoriškai būdavo labai dosni. Tačiau Vašingtono administracija, kuriai
daugiausiai dėmesio teks skirti savo šalies piliečiams, kad šie neprarastų
būstų ir darbo, gali tekti sumažinti pagalbos užsienio šalims apimtis.
Šiuo metu abejonių kyla netgi dėl B.Obamos programos teiginių, kurie iš
pradžių savaime suprantami - tokių, kaip Kubos rytuose esančioje Gvantanamo
karinėje bazėje veikiančio įtariamų teroristų įkalinimo centro uždarymas.
B.Obama užsiminė, jog nurodymas uždaryti šį kalėjimą gali tapti vienu iš
pirmųjų jo įsakymų pradėjus eiti prezidento pareigas, tačiau ekspertai sako,
jog tokio sprendimo įgyvendinimas gali užtrukti metus.
Išrinktojo prezidento žadama permainų politika aršių JAV kritikų, tokių
kaip Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, neatgrasė nuo
tiesmukų patarimų.
„Nenoriu aiškinti prezidentui Obamai kaip elgtis“, - H.Chavezas sakė
kalbėdamas per televiziją, tačiau vis tiek neiškentė: jeigu B.Obama nori
atlaisvinti milijardus dolerių, jis turėtų nedelsiant išvesti JAV pajėgas iš
Irako ir susilpninti Vašingtono karinę veiklą kituose pasaulio regionuose.
Šiaip ar taip užsienyje karštų B.Obamos gerbėjų nestinga, ypač Europoje,
kurioje itin nepopuliarus kadenciją baigiantis JAV prezidentas George'as
W.Bushas.
„Vis dar turime didelių lūkesčių“, - sakė 41 metų Deanas Cole'as, pardavinėjantis vaisius šiauriniame Londono rajone veikiančioje
prekyvietėje.
Vyriškis pridūrė, kad B.Obama „man kelia garbingo žmogaus įspūdį. Kai jį
girdžiu, galvoju: „Štai žmogus, turintis misiją“.
Romoje užkalbinta 53 metų pardavėja Maria Gabriella Lunato B.Obama gerbia ne mažiau nei popiežių.
„Jis bus ne vien Amerikos prezidentas, bet ir žmogus, kuris paskleis
teisingumą pasaulyje“, - sakė ji.
Tačiau 72 metų pensininkė iš Švedijos sostinės Stokholmo Lise Lindeberg
galvoja, kad žmonės su B.Obama sieja per daug vilčių.
„Man gaila to vargšelio, - sakė ji. - Žmonės nori, kad jis taptų
gelbėtoju - savotišku mesiju. Tapus prezidentu, neįmanoma visko pakeisti,
kai nėra pinigų“.