Šios dujų krizės poveikis pasaulinės ekonomikos krizės metu primena
kokios nors teroristinės atakos padarinius, ir ši Balkanų šalis nusipelno
paramos, pirmadienį vakare interviu „Reuters“ sakė P.Dimitrovas.
„Ši dujų krizė nėra gamtinė katastrofa, tai - politinis smūgis iš
užsienio, ir kaip ES nariai mes turime teisę į politines kompensacijas ir ES
solidarumą“, - pabrėžė jis.
„Teisinga ... prašyti reaktorių darbo atnaujinimo kaip finansinės
kompensacijos už tuos milžiniškus nuostolius, kuriuos patiriame“, - pridūrė
jis.
Bulgarija, kuri visiškai priklauso nuo Rusijos energijos išteklių, yra
tarp šalių, labiausiai nukentėjusių nuo šio Maskvos ir Kijevo ginčo dėl dujų
kainų. Kilus šiam ginčui, Rusijos dujų tiekimas Europai per Ukrainą nutrūko
dviem savaitėms.
Sofija sausio 6 dieną ėmė riboti tiekimą beveik 400 didelių pramoninių
vartotojų. Dėl to buvo uždaryta dešimtys gamyklų, ir dėl to ši šalis,
kurioje gyvena 7,6 mln. gyventojų, gali netekti darbo vietų, rinkų ir
socialinio stabilumo, pažymėjo P.Dimitrovas.
Šimtai tūkstančių gyventojų sausio pradžioje, šalčiausią žiemos savaitę,
buvo likę be šildymo, dėl to šioje neturtingiausioje ES valstybėje kilo
visuomenės nepasitenkinimas ir gatvių protestai.
„Tai, kas įvyko, tam tikra prasme yra nacionalinė katastrofa, - sakė
P.Dimitrovas. - Darbo vietų praradimas, rinkų praradimas, pajamų praradimas,
socialinio stabilumo praradimas ... Štai kodėl šis poveikis labai primena
teroristinės atakos (padarinius)“.
Rusijos dujos per Ukrainą pradėjo tekėti anksčiau antradienį, po to, kai
buvo 10-čiai metų pasirašytas Maskvos ir Kijevo kontraktas. Tačiau
Bulgarijos tos dujos iki penktadienio tikriausiai nepasieks.
Bulgarija 2006 metų pabaigoje pirma laiko uždarė du 440 megavatų
reaktorius savo vienintelėje Kozlodujaus atominėje elektrinėje, kad galėtų
įstoti į ES. Jų uždarymui nepritarė dauguma gyventojų, kuriems ši elektrinė
buvo nacionalinio pasididžiavimo reikalas.
Sofija ne kartą bandė vėl paleisti tuos reaktorius, tvirtindama, kad jų
uždarymas padarė nuostolių ir nulėmė elektros trūkumą Balkanuose, nes
Bulgarija visus trūkumus kompensuodavo eksportu.
Tačiau Europos Komisija tai atmetė ir nurodė, jog nėra aiškių įrodymų,
kad tie reaktoriai gali atitikti Bendrijos saugumo standartus.
P.Dimitrovas sakė, kad reaktorių uždarymas dar nepasibaigus jų
eksploatacijos laikui buvo politinė kaina, kurią Bulgarija sumokėjo už
narystę ES, ir neturi nieko bendra su saugumu.
Praėjusią savaitę socialistų vadovaujama vyriausybė pradėjo mėnesį
truksiantį techninį pasirengimą vėl atidaryti vieną reaktorių ir vasario
mėnesį prašys Europos Komisijos leidimo.
„Tikrai nepaleisime tų reaktorių, jei negausime Europos Komisijos
leidimo“, - nurodė P.Dimitrovas.
Slovakija, kuri taip pat smarkiai nukentėjo dėl šios dujų krizės,
anksčiau šį mėnesį nusprendė vėl paleisti sovietinių laikų branduolinį
reaktorių, kurį uždarė 2008 metų pabaigoje, bet paskui, Briuseliui perspėjus
dėl galimų teisinių veiksmų, paskelbė, kad gali atsisakyti šio plano.
Bulgarijoje ir dešiniųjų opozicijos ir valdančiosios koalicijos
mažesniųjų partnerių politikai branduolinį planą vadina populistiniu ir
sako, kad juo siekiama padidinti socialistų populiarumą prieš šią vasarą
įvyksiančius parlamento rinkimus.
Visuomenės apklausos rodo, jog daugiau kaip 70 proc. gyventojų nori, kad
reaktoriai būtų vėl paleisti. Praėjusį savaitgalį to reikalavo tūkstančiai
demonstrantų.