Ketvirtadienį Reikjavike kilo didžiausi per pastaruosius 50 metų gatvių
susirėmimai, kai policija prieš šimtus karingai nusiteikusių demonstrantų
panaudojo ašarines dujas ir dirginančius aerozolius. Kiek anksčiau apie 2
000 prie Altingo (Islandijos parlamento) susirinkusių žmonių reikalavo, kad
atsistatydintų šalies vyriausybė.
Parlamento pastatą apsupusi minia trankė puodus ir keptuves bei šaudė
fejerverkus. Demonstrantai taip pat svaidė grindinio akmenis, tualetinio
popieriaus ritinėlius ir batus.
Pirmoji protesto akcija buvo surengta trečiadienį, kai demonstrantai
apgulė premjero Geiro Haarde limuziną, svaidydami į jį gėrimų
skardines ir kiaušinius.
Nuolat rengiamos demonstracijos sukėlė didelę įtampą Islandijos
valdančiojoje koalicijoje, o valdančioji Nepriklausomybės partija
ketvirtadienį pareiškė suvokianti, jog „šiemet bus surengti rinkimai“.
Islandija nėra ES narė, tačiau gali tapti pirmąja Europos šalimi, kurios
vyriausybė žlugs dėl ekonomikos krizės išprovokuotų protestų bangos.
„Ši demokratija turi savų problemų, atsiradusių dėl ekonomikos krizės,
kaip ir daugelyje kitų šalių“, - sakė Europos Komisijos atstovė spaudai
Christiane Hohmann.
Neramumai Islandijoje kilo po pastarosiomis dienomis vykusių panašių
gatvės susirėmimų Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje. Smurtą šiose šalyse
išprovokavo nepasitenkinimas ekonomikos būkle bei kitos vietos problemos.
Graikijos profesinės sąjungos perspėjo neatmetančios naujų streikų
tikimybės, nors gruodį ilgai užsitęsusios studentų ir jaunų darbininkų
sukeltos riaušės šaliai patarė milijardais eurų vertinamą žalą.
Plintantis smurtas kelia didelį nerimą Bendrijos šalims, kurių
vyriausybėms vis brangiau skolintis pinigus ir sunkiau įgyvendinti
socialines programas.
„Nerimo esama. ES jį supranta. Tai bus vienas iš didžiausių iššūkių
pavasariniame Europos Vadovų Tarybos susitikime“, - sakė vienas aukštas ES
pareigūnas, kalbėdamas apie maždaug keturis kartus per metus rengiamus ES
lyderių susitikimus.
Pasak kito pareigūno, ES šalių ambasadoriai Briuselyje tariasi dėl šio
klausimo ir gauna „reguliariai atnaujinamą“ informaciją.
Pareigūnas pridūrė, jog reikia daugiau padėties įvertinimo duomenų,
siekiant išsiaiškinti, ar šios riaušės yra „dalis socialinių tendencijų“, ar
yra sukeltos opozicinių elementų manipuliacijų.
Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis dar prieš praeitą
savaites Rygoje ir Vilniuje kilusias riaušes lankėsi Latvijoje tartis dėl
viešojo saugumo problemų, susijusių su ekonomikos krizė.
Lietuva šiuo metu renka „visą prieinamą informaciją apie panašius įvykius
kitose ES šalyse“ ir dalijasi ja su „suinteresuotomis“ šalimis, tokiomis
kaip Estija, Prancūzija, Vokietija ir Latvija, vienas Lietuvos diplomatas
sakė EUobserver.
Pasak jo, Baltijos šalys taip pat „intensyviai keičiasi informacija“ su
Lenkija.
Po sausio 16 dieną Vilniuje kilusių riaušių profesinės sąjungos šalyje
surengė dar apie dešimt taikių demonstracijų.
„Dėl blogėjančios ekonominės (padėties) ir dėl to kylančių problemų,
panašių mitingų tikimybė išlieka, tačiau tikimės, kad riaušės
nebepasikartos“, - sakė Lietuvos diplomatas.
Trečiadienį duodamas interviu televizijai BBC Tarptautinio valiutos fondo
vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas prognozavo,
kad ekonomikos nuosmukis sukels dar daugiau neramumų.
„(Tai gali nutikti) beveik bet kur - neabejotinai Europoje, taip pat
besivystančiose šalyse, - sakė jis. - Pas jus jau buvo įvykę streikų, kurie,
regis, buvo normalūs, įprasti streikai, tačiau (padėtis) gali smarkiai
pablogėti per ateinančius mėnesius“.
Paklaustas, kokias šalis laiko rizikingiausiomis, D.Straussas-Kahnas
paminėjo Ukrainą, Latviją ir Baltarusiją.
„Tai gali būti mano šalis (Prancūzija), Jungtinė Karalystė, tai gali būti
Rytų Europa, - pridūrė jis. - Padėtis tikrai, tikrai rimta“.