Nebūdingu Rusijos lyderiui taikiu tonu V.Putinas kreipėsi trečiadienio
vakarą į Pasaulio ekonomikos forumo Davose dalyvius, siūlydamas įveikti
„pasitikėjimo krizę“ ne tik bankų sistemoje, bet ir valstybių lygiu.
Jo kalba buvo tiesiogiai transliuojama per televiziją. V.Putinas
nebenaudojo tos griežtos retorikos, kurią anksčiau naudodavo Jungtinių
Valstijų atžvilgiu, - vietoje to jis kalbėjo apie „partnerius Amerikoje“ ir
sakė, jog Maskva mano, kad Vašingtonas yra suinteresuotas bendradarbiauti.
Vis dėlto V.Putinas, kuris vis dar dominuoja Rusijos politikoje, nors
praėjusių metų gegužę ir užleido Kremlių Dmitrijui Medvedevui, neišvengė
tradicinės užuominos, kad krizė kilo dėl JAV kaltės, ir pastatė seną
Kremliaus priešą - Gruziją viena greta su užpuolusiais Mumbajų teroristais.
Tačiau jo kalbos per forumo, į kurį susirinko žymiausi pasaulinio verslo
ir politikos iš viso pasaulio atstovai, atidarymą leitmotyvas buvo raginimas
vieningai kovoti su krize.
„Su krize galima ir reikia kovoti. Suvienyti jėgų neįmanoma be tarpusavio
pasitikėjimo. Ir net tik tarp verslo dalyvių.... Turimas omenyje pirmiausia
pasitikėjimas tarp valstybių. Įgyti tarpusavio pasitikėjimą - svarbiausias
uždavinys, kurį mums reikia išspręsti. Būtent pasitikėjimas ir solidarumas
padės mums įveikti dabartinius sunkumus“, - sakė V.Putinas.
„Reikia keisti pasaulinės prekybos sąlygas. Kodėl į aklavietę pateko
Pasaulinės prekybos organizacijos derybos? Todėl, kad turtingos šalys nenori
„pasislinkti“ kai kuriais klausimais ir leisti plėtotis besivystančioms
ekonomikoms. Štai ir viskas. Reikia ieškoti kompromisų“, - sakė V.Putinas.
„Kai dėl Rusijos, ir mūsų partnerių Europoje, ir Jungtinių Valstijų, ir
kai kuriose Azijos šalyse, - čia taip pat (turi būti) tik lygiavertė ir
lygiateisė partnerystė. Juk daug kur mūsų ekonomikos papildo viena kitą“.
Lygiateisės partnerystės V.Putinas siekė iš išsivysčiusių šalių
aštuonerius prezidentavimo metus, ir trečiadienį jis pakartojo pagrindinę
pretenziją Vakarams: atsisakymą leisti Rusijos energetikos kompanijoms
įsigyti skirstomųjų aktyvų išsivysčiusiose šalyse.
„Vienintelis kelias užtikrinti tikrą pasaulinį saugumo energetikos
srityje - formuoti savitarpio priklausomybę, taip pat ir keičiantis
aktyvais. Be jokios diskriminacijos ar dvejopų standartų“, - sakė
V.Putinas.
Savo ruožtu V.Putinas pažadėjo išsaugoti prekybos laisvę.
„Ko negalima daryti, ir ko mes Rusijoje ketiname vengti? Negalima
nusiristi į izoliavimąsi ir nežabotą ekonominį egoizmą. Ir net jeigu esant
krizei tam tikras protekcionizmo sustiprėjimas bus neišvengimas, tai čia
visiems mums reikia žinoti saiką“, - sakė V.Putinas.
Rusijos premjeras, kuriam kritikai priekaištauja pernelyg daug kišantis į
ekonomiką ir stabdant reformas, kai naftos kainos tebėra aukštos, pažadėjo
šįkart nepraleisti galimybės atsitraukti nuo žaliavomis grindžiamos Rusijos
ekonomikos pakraipos.
„Istorija duoda Rusijai šansą. Įvykių raida suteikia mums galimybę
pertvarkyti savo ekonomiką ir socialinę sritį. Ir mes neketiname šios
galimybės praleisti“, - sakė V.Putinas.
Jis pažadėjo „išlaikyti atvirumo užsienio investicijoms kursą“, taip pat
atsisakyti idėjos kovoti su krize, didinant gynybos užsakymą ir gerokai
padidinant biudžeto deficitą.
„Krizė apnuogino mūsų problemas. Tai pernelyg didelis eksporto ir visos
ekonomikos orientavimasis į žaliavas, silpna finansų rinka. Dar opesnė
darosi pagrindinių rinkos institutų, pirmiausia konkurencinės aplinkos
problema“, - sakė V.Putinas ir nurodė numatomus permainų terminus.
„Šias problemas mes žinojome ir anksčiau, mėginome jas išspręsti. Krizė
verčia mus tik aktyviau įgyvendinti užsibrėžtus prioritetus, „žinoma,
nekeičiant pačios strategijos, kurios esmė - kokybinis šalies atnaujinimas
per 10-12 metų.
V.Putinas pažymėjo, kad, siekiant įveikti krizę, pagrindiniai politikos
uždaviniai - remti vidaus paklausą, plėtoti infrastruktūrą - ir finansų, ir
transporto, tai pat refinansuoti stambių kompanijų skolas ir teikti pagalbą
vidutiniam bei mažajam verslui.
V.Putinas kilusią krizę pavadino „idealia audra“ ir sakė, kad ji
atskleidė daugybę pasaulinės finansų sistemos trūkumų.
„Yra teisinga sąvoka „ideali audra“, kai įsisiautusios gamtos stichijos
sueina į vieną tašką ir kelis kartus padidina savo griaunamąją galią“.
Dabartinė krizė panaši į tokią idealią audrą“, - sakė Rusijos premjeras.
V.Putinas pažymėjo, kad kova su krize pareikalaus įsteigti pasaulines
reguliavimo institucijas, bet įspėjo, kad nepadidėtų valstybinis
reguliavimas ir protekcionizmas.
Šalies, pagal naftos eksportą nusileidžiančios tik Saugo Arabijai,
premjeras sakė, kad būtina sušvelninti energetikos išteklių kainų
svyravimus. Jis mano, kad būtina alternatyva Energetikos sutarčiai, kurios,
pasak jo, nesilaiko net ją pasirašiusios šalys.
Rusija atsisakė pasirašyti Energetikos sutartį ir apkaltino jos pažeidimu
Ukrainą per neseniai įvykusį dujų konfliktą.
Tai buvo ne vienintelis Rusijos pareikštas nepasitenkinimas dėl kaimynių:
V.Putinas palygino Gruzijos mėginimą jėga susigrąžinti kontrolę Pietų
Osetijoje šių metų rugpjūtį su kovotojų išpuoliu Mumbajuje.
„Pastaruoju metu pasaulyje padaugėjo agresyvumo apraiškų, turiu omenyje
ir dabartinės Gruzijos vadovybės išpuolį Kaukaze, ir teroro aktus Indijoje,
ir eskalavimą Gazos Ruože. Šie įvykiai nesusiję tarpusavyje, bet jų raidoje
galima įžvelgti kai kuriuos bendrus dalykus, ir pirmiausia - esamų
tarptautinių institucijų nesugebėjimą pasiūlyti konstruktyvių sprendimų“, -
pareiškė premjeras.
Be to, jis dar kartą pabrėžė, kaip svarbu nutiesti ir išplėsti
energetikos išteklių eksporto iš Rusijos vamzdynus, ypač išskirdamas
dujotiekius „Šiaurės srautas“ ir „Pietų srautas“, kurie turi apeiti Ukrainos
teritoriją.
Drauge V.Putinas pripažino, kad pernelyg didelis Rusijos ekonomikos
priklausymas nuo žaliavų eksporto padidino pasaulinės krizės įtaką šaliai.
Pasak jo, atsižvelgdama į krizę, kurią išgyvena Rusijos ekonomika, šalis
ketina tapti stambia maisto produktų ir aukštos technologijos prekių
eksportuotoja.
V.Putinas, kurio prezidentavimo laikais Rusijoje buvo smarkiai padidintos
išlaidos gynybai, Davose sakė, kad militarizacija nėra atsakymas į
problemas, kurias kelia finansinė krizė.
„Nepritariame tam, kad būtų leidžiama daugiau pinigų karinėms pastangoms,
- sakė jis delegatams. - Turime padaryti tarptautinius santykius ne tokius
pavojingus ... ir privalome tęsti nusiginklavimo priemones“.