Remdamasis vienu įslaptintu dokumentu, savaitraštis pranešė, kad JAV
generolas Johnas Craddockas nurodė 50 000 karių
Afganistane dislokavusio Aljanso vadams „tiesiogiai atakuoti narkotikų
gamintojus ir infrastruktūrą visame Afganistane“.
„Nuo šiol nėra būtina surinkti žvalgybos duomenų arba kitų įrodymų, kad
kuris nors kvaišalų kontrabandininkas arba narkotikų infrastruktūra
Afganistane tenkina karinio taikinio kriterijus“, - „Der Spiegel“ citavo
J.Craddocko direktyvą.
Aljansas „nusprendė, kad (kvaišalų kontrabandininkai ir narkotikų
infrastruktūra) yra neatsiejami nuo priešiškų karinių pajėgų, todėl gali
būti atakuojami“, - nurodoma savaitraščio tinklalapyje.
Ši „Der Spiegel“ publikacija sukėlė pasipiktinimą Briuselyje įsikūrusioje
NATO būstinėje, o Aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas
Schefferis paragino nedelsiant ištirti, jo
žodžiais, nepriimtiną konfidencialaus dokumento paviešinimą.
NATO atstovas spaudai Jamesas Appathurai atsisakė
patvirtinti šios direktyvos turinį ir stengėsi nesureikšminti jokių kalbų
apie šį skandalą, sakydamas, kad karo vadams buvo išsiųstas „ne įsakymas, o
rekomendacijos“.
Pasak „Der Spiegel“, minėta direktyva sausio 5 dieną buvo išsiųsta
Nyderlanduose įsikūrusios NATO jungtinės vadovybės vadui Vokietijos
generolui Egonui Rammsui, kuris šiuo metu koordinuoja
Tarptautines saugumo pagalbos pajėgas (TSPP), taip pat generolui Davidui
McKiernanui, TSPP taikdariškų pajėgų Afganistane
vadui.
Savaitraštis nurodė, kad nei vienas iš minėtų vadų nenori vykdyti šios
rekomendacijos, nes laiko ją neteisėta ir prieštaraujančia TSPP veiklos
nuostatams ir tarptautinei teisei.
D.McKiernano štabo Kabule pasiųstame įslaptintame laiške sakoma, kad
J.Craddockas mėgina sukurti „naują kategoriją“ kovos su priešiškomis
pajėgomis nuostatuose.
Toks žingsnis „rimtai pakenktų įsipareigojimams, kuriuos TSPP pateikė
Afganistano žmonėms ir tarptautinei bendruomenei apriboti mūsų jėgos
naudojimą ir kiek įmanoma vengti civilių asmenų aukų“, - savaitraštis citavo
laiško turinį.
Prieš septynerius metus JAV vadovaujamų koalicinių pajėgų Afganistane
nuversti talibai iš opijaus prekybos kasmet uždirba apie 100 mln. dolerių
(apie 264 mln. litų) ir naudoja šias lėšas ginklams pirkti.
Afganistane pagaminama apie 90 proc. pasaulyje neteisėtai parduodamo
opijaus. Iš šios narkotinės medžiagos Afganistane gaminamas heroinas, kuris
kontrabanda patenka į Europos, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos šalis.
Daugiausiai opijaus pagaminama Afganistano pietuose, o šiame regione taip
pat aktyviausiai veikia talibų sukilėliai. Praėjusių metų spalį Budapešte
vykusiame NATO šalių gynybos ministrų susitikime buvo nuspręsta leisti šalių
pajėgoms savanoriškais pagrindais kovoti su narkotikų prekeiviais ir
naikinti kvaišalų gamybos laboratorijas, jeigu tam pritars Afganistano
vyriausybė.
Vokietija, Graikija, Italija, Lenkija, Rumunija ir Ispanija labiausiai
prieštaravo mėginimui paskelbti pirmąjį rimtą plataus masto karą prieš
narkotikų gaminimą ir prekybą Afganistane. Pasak jų, Afganistano vyriausybė
pati turėtų spręsti šias problemas.
J.Craddocko direktyvos paviešinimas taip pat gali būti susijęs su kova
dėl įtakos tarp aukščiausių NATO vadų. Pranešama, jog ankstesnio JAV
prezidento George'o W.Busho paskirtas generolas baiminasi,
kad naujasis šalies vadovas Barackas Obama gali vietoje jo
paskirti savo patikėtinį.