Nuo 1997 metų Haroldas Nicholsonas gyvena uždarytas federaliniame kalėjime JAV Oregono valstijoje. Jis – aukščiausio rango Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas, nuteistas už šnipinėjimą.
Tačiau netgi ir tapęs federaliniu kaliniu, jis nemetė rusų šnipo darbo.
Ketvirtadienį H.Nicholsonui buvo pateikti nauji kaltinimai pardavinėjus valstybės paslaptis Rusijai.
Nusikalsti padėjo sūnus
Tiesa, šį kartą greta nuteistojo stovėjo jo 24 metų sūnus Nathanas.
Jam taip pat pareikšti kaltinimai paslapčių pardavinėjimu.
Taip po ilgai trukusio tyrimo Oregono teisme prasidėjo neįtikėtinai įžūlaus šnipų detektyvo atomazga.
Tėvas ir sūnus apkaltinti pastaruosius kelerius metus bendromis jėgomis pratęsę bendradarbiavimą su Rusijos žvalgyba, dėl kurio 58 metų H.Nicholsonas jau buvo nuteistas 1997-aisiais.
Federalinio tyrimų biuro (FTB) detektyvai išsiaiškino, kad tėvas su sūnumi savo nusikalstamą veiklą sugebėjo derinti per dažnus N.Nicholsono apsilankymus kalėjime ir šifruotus laiškus.
Abu kaltinamieji, stoję prieš teismą, atmetė jiems pareikštus kaltinimus. Jiems ginti paskirtas valstybės advokatas.
Parengdavo ir išduodavo
1997 metais teisme H.Nicholsonas prisipažino pardavinėjęs valstybės paslaptis Rusijos žvalgybai.
Prieš suimamas 1996-aisiais jis dirbo CŽV kovos su terorizmu skyriuje.
Ten H.Nicholsonas rengdavo CŽV naujokus, o vėliau jų tapatybę išduodavo rusams.
Teismo metu jis prisipažino iš Maskvos gavęs 300 tūkstančių dolerių už įvairių CŽV darbuotojų pavardžių ir jų užduočių arba pareigų atskleidimą.
Suėmimo metu 1996-aisiais H.Nicholsonas turėjo 74 slaptus dokumentus ir pilną įslaptintos informacijos kompiuterio standųjį diską.
Savo kaltę tuomet jis pripažino tik tam, kad išvengtų kalėjimo iki gyvos galvos.
Šnipas buvo nuteistas 23 metams.
Tuomet vyras teigė šnipinėjęs, kad užtikrintų savo trijų vaikų išlaikymą.
Esą dirbdamas CŽV jis buvo priverstas daugybę laiko praleisti toli nuo jų.
Teisiamas H.Nicholsonas buvo jau išsiskyręs su žmona, o visų trijų jų vaikų globa buvo skirta tik jam.
Užsidirbinėjo pensiją?
Patekęs į kalėjimą, šnipas nė nemanė nurimti.
Jau 2002 metais FTB pradėjo gauti žinių, kad nuteistasis galbūt toliau perduoda savo surinktą informaciją rusams per kitus kalinius.
Vienas kalinys pasakojo, kaip H.Nicholsonas jam guodėsi, jog jo turima informacija apie CŽV netrukus pasens ir taps nebeįdomi užsienio vyriausybei. Jis taip pat gyrėsi užsidirbęs pensiją Rusijoje ir išėjęs į laisvę važiuosiąs gyventi ten.
Kol FTB tyrė šiuos pranešimus, H.Nicholsono galvoje užsimezgė naujas, kur kas patikimesnis planas.
Maždaug 2006 metais jis pradėjo slaptai veiklai rengti savo sūnų Nathaną.
Tyrėjai, suėmę jaunesnįjį Nicholsoną, pas jį rado užrašų knygutę.
Joje buvo kontaktinė informacija apie bendrininkus užsienyje ir tėvo patarimai, kaip saugiai bendrauti su jais.
Knygelėje buvo, kaip manoma, ir rusų klausimų tėvui. Rusijos žvalgybos pareigūnus itin domino, kaip H.Nicholsonas buvo sučiuptas.
Tėvo išmokytas sūnus pradėjo skraidyti į Meksiką, Peru bei Kiprą, kur susitikdavo su rusų agentais. Iš šių kelionių jis parsiveždavo tėvo naujai uždirbtus pinigus. Tiesa, sumos jau buvo kuklesnės.
Manoma, kad iš viso po šių kelionių jis namo parvežė apie 35 tūkstančius dolerių (92 tūkstančius litų).