Pirminiai neoficialūs požymiai rodo, kad bendras rinkėjų aktyvumas buvo
maždaug 60 proc. - tai reiškia, kad šeštadienį balsavo milijonai irakiečių.
Balsavimas, kuris buvo tam tikras išbandymas šaliai, siekiančiai užtikrinti
stabilumą ir paremti politinį procesą, vyko beveik be incidentų.
„Šis svarbus žingsnis į priekį turėtų tęsti irakiečių atsakomybės už savo
ateitį prisiėmimo procesą“, - sakė naujasis JAV prezidentas Barackas Obama.
JAV ambasadorius Irake Ryanas Crockeris ir JAV pajėgų
Irake vadas generolas Ray Odierno bendrame pareiškime sako,
kad rinkėjų aktyvumas „buvo didelis“.
„Šie rinkimai yra reikšmingas etapas Irako liaudžiai ir didelis žingsnis
į priekį Irako demokratinio vystymosi (kelyje)“, - sakoma pareiškime.
Per 2005 metų parlamento rinkimus rinkėjų aktyvumas buvo 59 proc, nes
šalies gyventojų mažumą sudarantys sunitai vis dar pyko dėl JAV vadovaujamos
invazijos, per kurią buvo nuverstas Saddamas Husseinas,
ir iš esmės boikotavo balsavimą.
Pradiniai skaičiai, kuriuos pateikė rinkimų komisijos pareigūnai, rodo,
kad neramiame Mosulo mieste šalies šiaurėje, kuriame gyvena daugiausia
sunitai, balsuoti atėjo 70 proc. rinkėjų, tačiau pietiniuose šiitų miestuose
aktyvumas buvo mažesnis.
Divanijoje balsavo maždaug 65 proc. tokią teisę turinčių žmonių, o
šventuosiuose Nedžefo ir Kerbelos miestuose rinkėjų aktyvumas neviršijo 60
procentų. Nasirijoje aktyvumas buvo 55 proc., Babilyje - 56 proc., o Kute -
49 procentai.
Komisijos pareigūnai taip pat sakė, kad Įstatymo valstybės koalicija,
kurią remia N.al Maliki, pirmauja savo citadelėse Nedžefe, Divanijoje,
Vasite ir Babilyje.
Geras šios koalicijos pasirodymas būtų pasitikėjimo pareiškimas šiitų
premjerui, kuris buvo giriamas dėl pasaulietiškos darbotvarkės, kuri
atsveria tarpkonfesinę įtampą, kuri draskė Iraką po JAV vadovaujamos 2003
metų invazijos.
Šeštadienį uždarius rinkimų apylinkes, Jungtinių Tautų (JT) specialusis
pasiuntinys Irake Staffanas de Mistura teigė, kad
rinkėjų aktyvumas buvo didelis, bet atsisakė iki sekmadienio pateikti
tikslius skaičius.
Tai, kad balsavimas vyko be jokių didelių incidentų, yra geras ženklas
B.Obamai, kuris siekia išvesti iš šios šalies amerikiečių pajėgas, kad būtų
galima daugiau karių nusiųsti į Afganistaną.
Pernai B.Obama iškėlė 16 mėnesių grafiką kovos veiksmuose dalyvaujantiems
JAV kariams išvesti, bet po prisaikdinimo sausio 20 dieną, kai sakė, kad JAV
„pradės atsakingai trauktis iš Irako“, jis nesakė, ar laikysis tų datų.
Per didžiausią šeštadienio balsavimą temdžiusį incidentą JAV kariai
nušovė du neuniformuotus irakiečių policininkus. Tai įvyko per susišaudymą
prieš rinkimų apylinkių atidarymą, netoli Mosulo, pranešė amerikiečiai.
Šeši policininkai ir vienas civilis gyventojas buvo sužeisti per bombos
sprogimą Tūz Churmataus mieste, kuris yra į šiaurę nuo Bagdado ir kuriame
gyvena daugiausia turkmėnai šiitai. Tuo tarpu Chanakine Dijaloje šimtai
kurdų įsiveržė į rinkimų apylinkę reikalaudami galimybės balsuoti.
Vykdydama didžiulę saugumo operaciją valdžia uždarė šalies sienas, oro
uostus, uždraudė važinėti automobiliais ir įvedė naktinę komendanto
valandą.
Dėl 440 vietų 14-oje iš 18 provincijų tarybų varžėsi daugiau kaip 14,4
tūkst. kandidatų. Provincijų tarybos skiria gubernatorius ir prižiūri
finansus bei atstatymą. Bendras provincijų biudžetas yra 2,4 mlrd. dolerių
(6,5 mlrd. litų).
Tačiau balsavimas nevyko trijose autonominėse kurdų provincijoje
Arbilyje, Dohuke ir Suleimanijoje, be to, rinkimai buvo atidėti naftos
turtingame Kirkuke, kurį kurdai nori prisijungti, nepaisydami griežto
centrinės vyriausybės nepritarimo.