Toks Kirgizijos, 2001 metais sostinėje išnuomojusios Pentagonui Manaso
oro uostą karinėms operacijoms Afganistane remti, sprendimas patvirtino į
žiniasklaidą anksčiau patekusius pranešimus, kad Maskva įtikino Biškeką
uždaryti amerikiečių bazę ir kad apie tai bus paskelbta per Kirgizijos
lyderio vizitą į Maskvą.
„Neseniai Kirgizijos vyriausybė nusprendė nepratęsti bazės buvimo
termino. Mes pradėsime bazės iškeldinimo darbus“, - sakė Kirgizijos
prezidentas Kurmanbekas Bakijevas po susitikimo su kolega iš Rusijos
Dmitrijumi Medvedevu.
Pasak jo, atidarant aviacijos bazę Kirgizija susitarė su Pentagonu, kad
ji bus naudojama „vienerius ar dvejus metus“.
„Nuo to laiko praėjo aštuoneri metai. Mes ne kartą su partneriais
Amerikoje svarstėme finansinio atlygio temą, bet, deja, nesusilaukėme
tarpusavio supratimo“, - pažymėjo K.Bakijevas.
Jis taip pat sakė, kad antroji bazės panaudos sutarties nutraukimo
priežastis yra ta, kad JAV kariai nužudė Kirgizijos pilietį oro uoste, ir
šis nužudymas taip ir nebuvo ištirtas.
Pentagono ir NATO atstovai nesutinka uždaryti bazę, kuri yra svarbi
užtikrinant karinę operaciją Afganistane, ir pareiškė, jog Biškekas juos
patikino, kad ji toliau dirbs.
Naujas JAV prezidentas Barackas Obama ketina didinti
karinio kontingento Afganistane skaičių kovai su stiprėjančiais talibais, o
D.Medvedevas žadėjo bendradarbiauti su Vašingtonu kovojant su neteisėta
narkotikų prekyba ir gabenant tranzitu civilinius krovinius į Afganistaną.
„Tai bazės uždarymas Kirgizijos kompetencijos klausimas, bet mūsų
valstybės, pagal galimybes, turi padėti vykdyti operaciją regione“, - sakė
D.Medvedevas antradienį žurnalistams.
„Niekas mūsų atsakomybės nepanaikina. Kai dėl formų ir metodų, tai tam
reikės susitarimo su partneriais“, - pridūrė jis.
Kremlius laiko Kirgiziją savo placdarmu Centrinėje Azijoje ir ne kartą
užsiminė, jog pageidautina, kad Amerikos karių nebebūtų regione.
2005 metais Pentagonas jau paliko Uzbekiją, kai Taškentas susipyko su
Vakarais dėl kruvino maišto Andižane nuslopinimo.
Antradienį Rusija ir Kirgizija pasirašė susitarimus, pagal kuriuos Maskva
suteiks Biškekui 150 mln. dolerių pagalbą, nurašys skolas ir suteiks 2 mlrd.
dolerių paskolą Kambarato hidroelektrinei statyti.
Didelį energetikos išteklių stygių patirianti Kirgizija, po to, kai
Uzbekija pakėlė eksportuojamų dujų kainą, tikisi, kad Rusija padės užbaigti
statyti Kambarato hidroelektrinę.
Kirgizija, viena neturtingiausių Centrinės Azijos šalių, kurioje po
„tulpių revoliucijos“ pasikeitė valdžia, turi didelę užsienio skolą ir
patiria pasaulinės krizės padarinius, daugiausia dėl sumažėjusių piniginių
įplaukų iš keliasdešimt tūkstančių nelegalių dabininkų iš Kirgizijos,
praradusių darbą Rusijoje.