R.Norkaus nuomone, finansinė ir ekonominė krizė šiandien
tarptautinei bendrijai kelia ne mažesnį pavojų nei terorizmas -
nuosmukis gali sukelti politinį nestabilumą, kuris sudaro terpę
manipuliacijoms ir bandymams daryti įtaką tarpvalstybiniams
santykiams. Kita vertus, diplomatas pripažino, kad esama situacija,
kuri skaudžiai paveikė ir Rusiją, gali priversti Kremlių daugiau
įsiklausyti į Vakarų nuomonę.
„Rusijos diplomatija buvo grindžiama principu - arba viską
laimiu, arba nieko nedarau. Realybėje to nėra - jei kažką laimi,
reikia daryti ir kompromisus. Tai galioja ir Rusijai. Kompromisai
turės būti daromi, jeigu norime judėti į priekį ekonominės
finansinės krizės akivaizdoje“, - sakė ambasadorius.
Diplomato teigimu, dar per anksti prognozuoti, kokią įtaką
geopolitikai padarys JAV administracijos pasikeitimas.
„Reikėtų dar kiek palaukti ir daugiau pamatyti. Pirmi pokalbiai
tarp Rusijos ir JAV atsiranda, bet tiksliai prognozuoti - per
anksti“, - sakė R. Norkus.
Pastaruoju metu apžvalgininkai nemažai dėmesio skyrė Rusijos
atstovų pranešimams apie galimą „Iskander“ raketų dislokavimą
Karaliaučiaus srityje. Rusija apie planus pastatyti trumpojo
nuotolio raketas Lietuvos ir Lenkijos pašonėje paskelbė pernai
lapkritį, tačiau prisiekus naujajam JAV prezidentui Barackui Obamai pranešta, jog šių planų atsisakoma.
Buvusio Krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus R.Norkaus
vertinimu, pats „Iskander“ raketų projektas nuo pat pradžių buvo
labai abejotinas.
„Iskander“ sistemų kūrimas Rusijai atimtų labai daug laiko ir
finansinių resursų. Klausimas, ar jie būtų pasiruošę investuoti
tiek daug politinio, ekonominio, finansinio kapitalo šio ginklo
dislokavimui. Abejotina, ir ar pats ginklas iš tiesų turėtų tokią
didelę vertę technine karine prasme, kaip bandoma išpūsti ir
pristatyti politiniame kontekste. Pritarčiau, kad tai daugiau
politinė retorika“, - agentūrai ELTA sakė R.Norkus.
Komentuodamas pernai išsakytus Rusijos pasiūlymus kurti naują
„saugumo architektūrą“ Europoje, R. Norkus pabrėžė, kad idėjos kol
kas yra labai abstrakčios ir sunku pasakyti, kokie yra tikrieji
ketinimai.
„Jeigu siekiama pagerinti esamų įsipareigojimų vykdymą, tada
diskusijos galėtų vykti. Bet jeigu tikslas yra pakeisti ar
susilpninti dabartines saugumo, gynybos institucijas bei struktūras
- Europos Sąjungą (ES), NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizaciją (ESBO) - tada nei Lietuva, nei kitos demokratinės
Vakarų valstybės tam nepritars. Kol kas niekas neaišku, todėl
derybos nevyksta“, - sakė R.Norkus.
Diplomato teigimu, jeigu Rusijos pasiūlymai bus svarstomi, tai
galėtų daryti ESBO. Tokiu atveju svarbus vaidmuo tektų ir Lietuvai,
kuri 2011 metais pirmininkaus šiai 56 valstybes vienijančiai
organizacijai.