Diskusija dėl Latvijos tautinių mažumų teisės dalyvauti vietos
savivaldybių rinkimuose buvo pasiūlyta, atsižvelgiant į skundus, kuriuos
gauna Bendrijos asamblėjos Peticijų komitetas.
Deputatas Davidas Hammersteinas pažymėjo, kad šis
komitetas ne kartą nagrinėjo Latvijos gyventojų, neturinčių pilietybės
klausimą. Jis pareiškė nuomonę, kad „labai daug žmonių, gimusių šioje
šalyje, diskriminuojami, nes jiems nesuteikiamos piliečių teisės“.
Kitas pranešimo šiuo klausimu autorė, deputatė Alexandra Dobolyi, pažymėjo, kad po įstojimo į ES Latvija padarė labai
mažai dėl savo gyventojų.
Europos Parlamento deputatas iš Latvijos Richardas Pikas pažymėjo, kad
„bendrus tautinių mažumų kriterijus turėtų parengti mokslininkai ir
etnografai, o ne politikai, ypač artėjant rinkimams“, o deputatai, pasiūlę
diskusiją su Komisija žodyno klausimu, nuveikė „titanišką darbą“, mėgindami
sugrupuoti įvairias Europos tautines mažumas.
Latvijai atstovaujantis deputatas Georgas Andrejevas Liberalų ir
demokratų grupės vardu paaiškino padėties Latvijoje ypatumus, pateikdamas
istorinių pavyzdžių ir remdamasis 1949 metų Ženevos konvencija, draudžiančia
civilinius gyventojus apgyvendinti okupuotose teritorijose.
Jis pabrėžė: „Latvija nori visateisių piliečių, o ne pilietybės
neturinčių asmenų su daugeliu teisių“.
Deputatas iš Latvijos Girtas Valdis Kristovskis Europos tautų grupės
vardu sakė, kad galiojant liberaliems Latvijos įstatymams „nuo 1993 metų
pilietybės neturinčių asmenų skaičius sumažėjo 59 proc.“, o didelė dalis
Latvijos verslo priklauso verslininkams rusams.
„Tai tie argumentai, kurie leidžia atmesti skundus dėl Latvijos valstybės“, - sakė jis.
Savo ruožtu deputatų iš Latvijos Tatjana Ždanok teigė, kad pilietybės
neturintys asmenys seniai yra Latvijos visuomenės dalis, o natūralizacijos
procesas yra žeminamas. Jos požiūriu, balso teisės nesuteikimas per
savivaldybių rinkimus „yra įrankis išsaugoti senąją valdžią“, todėl EP
turėtų išspręsti šią problemą.
Baigiantis diskusijai Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas
eurokomisaras Jacquesas Barro pasiūlė ES šalims pasidalyti
tautinių mažumų teisių gynimo patyrimu, pažymėdamas, kad „šią problemą turi
spręsti Latvija, o ES juridiškai negali jos išspręsti“.
Jis paaiškino, jog „Komisija pripažįsta ypatingą rusakalbių gyventojų
padėtį Latvijoje“, ir pažymėjo, kad Latvija dėjo daug pastangų, skatindama
savo pilietybės neturinčių gyventojų natūralizaciją ir integraciją.
Maždaug penktadalis pusės milijardo ES gyventojų priskiria save prie
tautinių mažumų. Ekspertų nuomone, Europoje dabar yra 170 tautinių mažumų.