Šie regioniniai rinkimai Baskijoje ir Galisijoje vyksta po to, kai
praėjusių metų pabaigoje Ispanijoje žlugo dešimtmetį trukęs nekilnojamojo
turto bumas ir prasidėjo recesija.
Premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero
socialistai viliasi likti Galisijos valdančiojoje koalicijoje ir pasiekti
istorinę pergalę Baskijoje, kur stiprios separatistinės nuotaikos.
Tuo tarpu prastas pagrindinės opozicinės Liaudies partijos (PP)
pasirodymas šiuose rinkimuose galėtų vėl paskatinti raginimus jos lyderiui
Mariano Rajoy atsistatydinti.
M.Rajoy su partijos vidaus kovomis susiduria nuo 2008-ųjų kovo, kai ji
antrą iš eilės pralaimėjo visuotinius rinkimus socialistams.
Apklausos rodo, kad Socialistų partija turėtų smarkiai pagerinti savo
pozicijas prie Prancūzijos sienos esančioje Baskijoje ir yra beveik tokiose
pačiose pozicijose kaip nuosaikiai nacionalistinė Baskų nacionalistų partija
(PNV), valdanti šiame regione nuo 1980-ųjų.
Jei socialistai pasieks aiškią pergalę arba galės formuoti koaliciją, tai
bus pirmas kartas nuo Ispanijos grįžimo prie demokratijos 1975 metais, kai
Baskiją valdys partija, neabejotinai remianti Madrido valdžią.
Analitikai socialistų populiarumo padidėjimą iš dalies sieja su
J.L.R.Zapatero bandymu per savo pirmąją kadenciją derėtis dėl taikos su
ginkluota baskų separatistų grupuote ETA, kuri yra kaltinama dėl 825 žmonių
žūties per 40 metų trunkančią jos kampaniją už nepriklausomą baskų
valstybę.
Tos derybos galiausiai žlugo, o grupuotė atnaujino savo išpuolius.
Jei nė viena partija nelaimės aiškios daugumos 75 vietų Baskijos regiono
asamblėjoje, dauguma baskų norėtų matyti socialistų ir PNV koaliciją, rodo
apklausos.
Kalnuotame šiaurės vakarų Galisijos regione socialistai turėtų išlaikyti
valdžią, kurią laimėjo 2005 metais.
Šiame regione anksčiau 16 metų valdė PP, kuriai tada vadovavo Manuelis
Fraga, informacijos ministras Francisco Franco diktatūros
metais.
Sekmadienio rinkimuose gali dalyvauti daugiau kaip 4 mln. žmonių.