Maskva ir Vakarų šalys gerokai sušvelnino griežtą tarpusavio retoriką,
kilusią po praėjusių metų Rusijos ir Gruzijos penkių dienų karo dėl
separatistinės Pietų Osetijos.
Naujoji Amerikos administracija paragino „perkrauti“ santykius su
Kremliumi, o Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas artėjant susitikimui
su Baracku Obama balandį sako, kad gauna teigiamų signalų iš
Vašingtono.
Tačiau pagrindinė JAV sąjungininkė Pietų Kaukaze - Gruzija įtikinėja
Vakarus neprarasti budrumo.
„Mes matome tam tikrą veiklą dėl karinės jūrų bazės kūrimo Očamčiroje
(Abchazijos uostas). Mes turime informacijos, kad karinė bazė Gudautoje
(Abchazijoje) jau veikia... Gerinama karinė infrastruktūra okupuotose
teritorijose Pietų Osetijoje“, - sakė D.Sicharulidzė.
Rusija pripažino dviejų Gruzijos autonomijų nepriklausomybę ir žada
nuolat laikyti jų teritorijoje savo karinį kontingentą.
„Jeigu Vakarai toliau tęs politinį spaudimą, tai suvaidins svarbų
vaidmenį siekiant nutraukti tokią veiklą ir užbėgti už akių Rusijos
veiksmams“, - sakė Gruzijos ministras.
Pasak jo, abiejuose regionuose yra maždaug 10 tūkst. Rusijos karių, o
Rusijos ir respublikų maištininkių atsisakymas įsileisti čia tarptautinius
stebėtojus pakerta saugumą visame regione.
„Saugumo klausimas kelia mums susirūpinimą. Tai kelia pavojų ne tik
Gruzijai, bet ir visam regionui“, - sakė D.Sicharulidzė.
Abchazijos ir Pietų Osetijos lyderiai pažymi, jog Rusijos kariai
užtikrins saugumą, jeigu Gruzija pradės naują jėgos operaciją. Tačiau
Tbilisis tikina, kad nebesieks jėga susigrąžinti separatistų kontrolės.
„Karinio sprendimo nėra. Mes neketiname atakuoti okupacinių pajėgų.
Vienintelis kelias - tai politinis, diplomatinis sprendimas“, - sakė Gynybos
ministerijos vadovas, kuris iki paskyrimo į šį postą 2008 metų pabaigoje
buvo Gruzijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose.
Nepripažintos respublikos (Abchazijos) užsienio reikalų ministro
pavaduotojas Maksimas Gvindžija sakė interviu agentūrai „Reuters“ vasarį,
kad būtinybė dislokuoti karines bazes regione atkris, jeigu Rusija atkurs
santykius su JAV ir Gruzija, ir šalys garantuos stabilumą.
Maskva ir Tbilisis pirmadienį paskelbė, kad ketina vėl išduoti vizas,
tarpininkaujant Šveicarijai, nes abiejų šalių tarpusavio diplomatiniai
santykiai nutraukti.
Tačiau D.Sicharulidzė neatmeta galimybės, kad Kremlius vis dar brandina
grėsmingus planus.
„Mūsų misija - būti pasirengusiems pasipriešinti, jeigu Rusija vėl
nuspręs užpulti Gruziją“, - sakė gynybos ministras.
Rusijos atstovai ne kartą paneigė, kad turi tokių planų, ir patys kaltino
Gruziją agresyviais siekiais.
D.Sicharulidzė sakė, kad per karą Gruzijos armija, kuriai išlaidos buvo
didžiausias šalies biudžeto straipsnis, patyrė nuostolių maždaug už 200
mln. dolerių, ir atlyginti patirtus materialinius nuostolius, esant
pasaulinei ekonomikos krizei, sunku.
„Mes netekome didelės dalies ginkluotės. Mes turime atkurti visą
infrastruktūrą... Dėl Rusijos agresijos ir pasaulinės krizės mūsų ištekliai
labai riboti“, - sakė ministras.
Karas su Gruzija buvo postūmis pradėti iš esmės reformuoti Rusijos
armiją, kurios vadovybė buvo kritikuojama tėvynėje už neveiksmingumą.
Tbilisis taip pat mato būtinybę modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas,
kurių skaičius šiandien siekia 31 tūkst. žmonių.
„Armijos reformos aprėps vadovavimą, organizavimą ir personalo
klausimus“, - sakė gynybos ministras.
Jis aiškino pralaimėjimą tuo, kad iki karo su Rusija Gruzijos kariai,
Amerikos instruktorių padedami, rengėsi taikos palaikymo operacijoms. Dabar
Tbilisis ketina pasitelkti į pagalbą Vakarų konsultantus, kurie mokys
karius, kaip rengti gynybos operacijas.
Rusija nepatenkinta savo kaimynės NATO siekiais, nors Aljanso šalys
neskuba priimti Gruzijos. Per karą su Rusija Tbilisis atšaukė savo taikos
palaikymo kontingentą iš Irako, bet jau vasarą pasiųs 160 karių į
Afganistaną dalyvauti JAV vadovaujamoje Vakarų kovos su talibais
koalicijoje.
Pasak D.Sicharulidzės, šalyje pirmenybė tebeteikiama pastangoms įstoti į
Šiaurės Atlanto aljansą.
„Gruzijos visuomenė kaip niekada siekia tikslo įstoti į NATO ir Europos
Sąjungą, ir, manau, labai svarbu, kad mes einame pirmyn šia linkme“, - sakė
ministras.