Sunkiausia padėtis yra Švedijoje. Ketvirtąjį praėjusių metų
ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šalies
bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktelėjo 4,9 proc. Trečiąjį 2008
metų ketvirtį nuosmukis sudarė 2,4 proc.
Švedijos centrinės statistikos tarnybos ekspertai prognozuoja,
kad šiais metais šalies ekonomika sumažės 2,7 proc. - daugiausia
nuo 1940 metų.
„Tai labai prasti duomenys“, - sakė Švedijos ministras
pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas, išreiškęs
nerimą, kad priartėjo antroji krizės fazė, kurios metu pirmiausia
nukentės silpnos Rytų Europos šalys.
Nuo krizės daugiausia nukentėjo į eksportą orientuotos Švedijos
ekonomikos šakos. Eksportui tenka maždaug pusė Švedijos BVP. Apie
lėšų taupymą jau pranešė tokios milžinės, kaip „Ericsson“, SKF,
„Electrolux“ ir „Volvo“.
Tradiciškai mažas Švedijos kronos kursas Jungtinių Valstijų
dolerio ir bendros Europos valiutos - euro - atžvilgiu padėjo šiek
tiek kompensuoti užsakymų masto smukimą ketvirtąjį praėjusių metų
ketvirtį 7,2 proc. Tačiau visos žalos valiutos kursas kompensuoti
nesugebėjo. Itin didelį nerimą ekspertams kelia smunkanti vidaus
rinkos paklausa, nepaisant to, kad Švedijos vyriausybė žymiai
sumažino mokesčius, o Švedijos centrinis bankas šalies bazinę
palūkanų normą sumažino iki 1 proc.
Švedijos banko SEB vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas mano, kad „žemiausias taškas dar
nepasiektas“.
Kiti analitikai mato ir teigiamų momentų. „Swedbank“
analitikas Knutas Hallbergas mano, kad stambioms
eksporto kompanijoms pavyko gerokai ištuštinti savo sandėlius, o tai
turėjo teigiamos įtakos šalies BVP. Jei eksporto aktyvumas vėl
sumažės pirmąjį šių metų ketvirtį, reikėtų tikėtis judėjimo į
priešingą pusę, mano ekspertas.
Nerimą kelia ir Švedijoje augantis nedarbo lygis. SEB banko
ekspertai prognozuoja, kad šiais metais nedarbas šalyje sieks 6,2
proc., o ateinančiais metais - 10,2 proc.
Tokios pačios neigiamos tendencijos pastebimos ir kitose
Skandinavijos šalyse. Danijos ekonomika ketvirtąjį praėjusių metų
ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo
3,9 proc.
Su recesija kovoja ir vienintelė Šiaurės Europoje euro zonos
narė Suomija. Šalies BVP paskutinįjį 2008 metų ketvirtį per metus
sumažėjo 2,4 proc.
Suomija ir Danija yra itin priklausomos nuo eksporto, todėl šių
šalių ekonomikos pasaulinės krizės sąlygomis yra labai pažeidžiamos.
Neaplenkė recesija ir Norvegijos. Per paskutinius tris
praėjusių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš
metus, Norvegijos žemyninė ekonomika (neatsižvelgiant į naftos ir
dujų sektorių) smuktelėjo 0,2 proc. Tačiau bendras BVP padidėjo 1,3
proc.
Norvegijos statistikos tarnyba prognozuoja, kad per šiuos metus
BVP sumažės 1,7 proc.