Nors iki Strasbūre ir Kelyje vyksiančios NATO viršūnių susitikimo,
kuriame bus minimas Aljanso 60 metų jubiliejus, liko mažiau nei mėnuo, šio
karinio bloko šalys dar tik pradeda svarstyti, kas galėtų tapti naujuoju
NATO vadovu, Nyderlandų ambasadorius prie NATO Hermanas Schaperis sakė
EUobserver.
„Laukėme Obamos administracijos (darbo pradžios) ir tik prieš dvi ar tris
savaites pradėjome raginti šalis siūlyti savo kandidatus. Šiuo metu nėra nei
vieno oficialaus kandidato“, - aiškino diplomatas.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad Aljanso vadovu bus išrinktas kandidatas
iš kurios nors Rytų Europos šalies, H.Schaperis atsakė, kad jau buvo
paminėti du galimi kandidatai - Lenkijos užsienio reikalų ministras
Radoslawas Sikorskis ir buvęs Bulgarijos diplomatijos
vadovas Solomonas Passy.
„Niekas nesako, kad jie turėtų palaukti, nes atstovauja naujosioms
(Aljanso) narėms“, - nurodė jis.
Tačiau H.Schaperis pridūrė, kad kandidatas į NATO generalinio
sekretoriaus postą turi būti patyręs ir sugebėti suvienyti šalis, o ne
kurstyti jų nesutarimus. Tai sakydamas diplomatas akivaizdžiai turėjo
omenyje apie Lenkijos URM vadovo anksčiau išsakytus kai kuriuos
provokuojančius pranešimus, ypač Rusijos atžvilgiu.
Karingas Aljanso vadovas būtų neparankus ne vien su Rusija draugiškus
santykius palaikančioms Vakarų Europos šalims, tokioms kaip Vokietija ir
Prancūzija, bet ir naujajai B.Obamos administracijai, kuri siekia vengti
šaltąjį karą primenančios konfrontacijos su Kremliumi.
Pasak Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, R.Sikorskis ketina pateikti
savo kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, o Lenkijos
ambasadoriams 27 NATO šalyse nurodyta „ištirti nuomones“ šiuo klausimu.
Nyderlandų ambasadorius užsiminė apie neseniai pateiktą kitą pasiūlymą -
išrinkti Aljanso vadove Prancūzijos dabartinę vidaus reikalų ir buvusią
gynybos ministrę Michele Alliot Marie, pramintą „Madam
NATO“.
„Svarbu, kad jis arba ji mokėtų prancūzų kalbą, nes NATO vartojamos dvi
kalbos. Na, o svarbiausia - ar (Aljanso) narės šį asmenį laikys tokiu,
kuriuo galima pasitikėti ir su juo dirbti“, - pridūrė H.Schaperis.
Tačiau Prancūzija ketina artimiausiu sugrįžti į NATO karinę vadovybę ir
siekia užimti du aukščiausių karinių vadų postus, todėl mažai tikėtina, kad
Paryžiaus kandidatė taip pat bus išrinkta vadovauti Aljansui.
Daugelio nuomone, mažiausiai prieštaravimų keltų Danijos premjero Anderso
Fogho Rasmusseno, kuris yra vertinamas
palankiausiai ir lengvai užsitikrintų paramą abipus Atlanto, kandidatūra.
Vienintelis premjero trūkumas - jo neigiamas įvaizdis arabų pasaulyje dėl
2006 metais Danijoje kilusio Muhammado karikatūrų skandalo. Dėl
šios priežasties gali iškilti rimtų kliūčių Aljanso veiklai - pavyzdžiui,
NATO operacijoms Afganistane.
Tarp galimų kandidatų taip pat minimas Norvegijos užsienio reikalų
ministras Jonas Gahras Store, ypač po neseniai NATO
ambasadoriams jo pristatytos „puikios ataskaitos“ apie Šiaurės šalių
saugumą, Aljanso šaltiniai sakė EUobserver.