Lietuvos ir Čekijos balsai nebuvo išgirsti - NATO atnaujino santykius su Rusija (atnaujinta 18 val. 31 min.)

Diplomatų duomenimis, pirmiausia Lietuvos ir Čekijos ministrai Vygaudas Ušackas ir Karelas Schwarzenbergas pasipriešino, kad tučtuojau būtų paskelbta apie pasirengimą atnaujinti NATO ir Rusijos Tarybos darbą.

Tačiau ministras tvirtino, kad Lietuva neturėjo tikslo blokuoti NATO susitarimo dėl formalių santykių su Rusija atnaujinimo.

„Mano tikslas nebuvo blokuoti susitarimo, o iškelti klausimus, kokia turi būti NATO strategija ir kaip mes konstruojame santykius su labai svarbia kaimyne Rusija. Kėliau klausimą, ar jau atėjo laikas grįžti prie formalaus bendravimo", - telefonu iš Briuselio naujienų agentūrai ELTA sakė V. Ušackas.

Pasak diplomatų, V.Ušackas pareikalavo su sprendimu lukterėti bent jau iki NATO viršūnių susitikimo Strasbūre ir Baden Badene, kuris įvyks balandžio 3-4 dienomis. Prieš pat susitikimą jis pareiškė manąs, kad „šiuo momentu dar šiek tiek per anksti pradėti oficialių dialogą“. Pradžioje Rusija turinti įsileisti nepriklausomus stebėtojus į separatistinius Gruzijos regionus Pietų Osetiją ir Abchaziją. 

JAV, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija diskusijoje pasisakė už NATO ir Rusijos Tarybos darbo atnaujinimą. Jis buvo sustabdytas, kai Rusija 2008 metų rugpjūtį įžengė į Gruziją.

Politologas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas Aljanso sprendimą, teigia, kad juo Vakarai dar kartą parodė neturį įtakos svertų Rusijai.

Rytų geopolitikos studijų centro vadovas, politologas L. Kasčiūnas teigia, kad NATO skubėjimas atnaujinti formalius santykius su Rusija, kurie buvo įšaldyti po Gruzijos karo, dar kartą parodo, kad Vakarai neturi įtakos svertų Maskvos atžvilgiu.

L. Kasčiūnas ketvirtadienį sakė, kad sugrįžimas prie įprastinių Vakarų ir Rusijos santykių iš esmės reiškia, kad Rusijai tiesiog pavyko patraukti skiriamąją liniją į savo pusę, nes Maskva esminių Vakarų reikalavimų neįvykdė.

„Tai dar kartą parodo, kad Vakarai neturi įtakos svertų Rusijos atžvilgiu arba nemoka jų panaudoti", - naujienų agentūrai ELTA sakė L. Kasčiūnas.

Tarptautinės politikos eksperto teigimu, NATO ir Rusijos taryba, kurios veikla buvo sustabdyta po Gruzijos karo, nėra efektyvus tarptautinių santykių formatas - iš pradžių ši taryba esą buvo kurta kaip tam tikras „kompensacinis mechanizmas" Rusijai dėl NATO plėtros, o Vakarai tikėjosi, kad ji taps institucine priemone kontroliuoti ir savotiškai „pririšti" Rusiją, bet tai nepasiteisino. Kita vertus, anot L. Kasčiūno, Taryba nepateisino ir Rusijos lūkesčių faktiškai įsitraukti į sprendimų priėmimo procedūrą.

„Lietuvai Taryboje dažniau tekdavo „atsimušinėti" nuo nenaudingų Rusijos iniciatyvų, tokių kaip Baltijos oro erdvės bendras stebėjimas", - sakė L.Kasčiūnas.

Didžiausias dėmesys - Rusijai

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis ketvirtadienį paragino Aljansą atnaujinti aukšto lygio derybas su Rusija, kurios buvo įšaldytos nuo rugpjūtį įvykusio karo Gruzijoje. Briuselyje rengiamame susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas bendravo su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton.

Pasak J.de H.Schefferio, Aljanso ir Maskvos ryšiai po žemo rango pareigūnų derybų pastebimai pagerėjo. Jis išreiškė viltį, kad per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje bus pritarta kontaktų aukštesniu lygiu atnaujinimui.

„Mano polinkis yra pozityvus, tad tikėkimės, kad ministrai su manimi sutiks“, - prieš tą sutikimą žurnalistams sakė jis.

Paklaustas, kada bus atnaujintos vadinamosios NATO ir Rusijos tarybos derybos, jis atsakė: „Tikiuosi, kad veikiau greičiau, o ne vėliau“.

NATO užsienio reikalų ministrai turėtų pritarti aukšto lygio ryšių su Rusija atnaujinimui ir kartu dar kartą patikinti Gruziją ir Ukrainą, kad jos turi ateitį šiame kariniame aljanse.

Nors oficialios NATO ir Rusijos aukšto lygio derybos dėl Maskvos karo su Gruzija buvo sustabdytos, gruodžio mėnesį jos neformaliai buvo pratęstos.

NATO diplomatai trečiadienį patvirtino, kad iš principo buvo susitarta dėl jų atnaujinimo.

Pirmasis oficialus susitikimas galėtų įvykti ministrų lygiu, po balandžio pradžioje įvyksiančio NATO 60-ųjų metinių viršūnių susitikimo, sakė diplomatai.

Kad išsklaidytų Gruzijos ir Ukrainos, kurios abi nepaisydamos Rusijos prieštaravimų siekia įstoti į NATO, nuogąstavimus, ministrai ketvirtadienį taip pat susitiks su gruzinų ir ukrainiečių atstovais.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pirmą kartą dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, informuoja BBC.

Šis susitikimas yra puiki proga JAV valstybės sekretorei prisistatyti NATO prieš balandžio pradžioje vyksiančius svarbius viršūnių susitikimus Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Artėjant 60-osioms NATO metinėms Aljansas kovoja su dideliais iššūkiais Afganistane ir jei ten nepavyks deramai įvykdyti misijos, manoma, kad visas pasaulis ims svarstyti Aljanso veiksmingumą.

H.Clinton bus labai naudinga išgirsti, ką apie JAV prezidento Baracko Obamos administracijos vykdomus Afganistano strategijos pokyčius mano kiti NATO nariai.