„Mūsų įsitraukimas (į bendradarbiavimą) su Rusija jokiu būdu nepakerta
mūsų paramos tokių šalių kaip Gruzija, Baltijos valstybės ar Balkanų
(valstybės) siekiui būti nepriklausomomis, laisvomis, savarankiškai priimti
sprendimus ar nustatinėti savo kursą be nederamo Rusijos kišimosi“, -
pabrėžė JAV valstybės sekretorė.
JAV diplomatijos vadovė kalbėjo keliems šimtams Europos Parlamento narių
ir pareigūnų.
H.Clinton pažymėjo, jog tarp Rusijos ir JAV yra rimtų nesutarimų keliais
klausimais, bet vylėsi, kad Maskvai ir Vašingtonui pavyks surasti sąlyčio
taškų ir kad bus galima sėkmingai bendradarbiauti. „Rusija ir JAV gali būti
partnerės“, - pareiškė H.Clinton.
„Žinoma, yra sričių, kuriose mūsų nuomonės nesutampa. Pavyzdžiui, mes
smerkiame Rusijos veiksmus Gruzijoje ir nuogąstaujame dėl to, kad energetika
naudojama kaip bauginimo įrankis“, - sakė ji.
H.Clinton taip pat pakomentavo NATO sprendimą atnaujinti politinį dialogą
su Rusija.
„Mes nesutinkame su tuo, kad Rusija turi turėti veto teisę dėl vienos ar
kitos šalies stojimo į NATO ir Europos Sąjungą“, - pažymėjo ji.
Vėliau penktadienį H.Clinton Ženevoje su S.Lavrovu aptars ginklų
kontrolės ir kitus klausimus.
Ji sakė norinti, kad Europoje nebūtų klaidingai suprantami JAV ketinimai.
H.Clinton pridūrė, kad Ženevoje sieks ieškoti bendrų interesų su Rusija,
tačiau taip pat mėgins pakloti pamatą abiejų šalių nesutarimų sprendimui.
Pasak jos, Rusija gali padėti tarptautinei bendruomenei įtikinti Iraną
atsisakyti ambicijų kurti branduolinius ginklus.