Ji stengsis sumažinti įtampą bei užsitikrinti pagalbą dėl Afganistano.
Kad per derybas Ženevoje, kurios vyks prie pietų stalo, bus priimta kokių
nors svarbių sprendimų, nesitikima, tačiau B.Obamos administracija viliasi
pagerinti santykius po G.W.Busho prezidentavimo, kai
tie santykiai buvo blogiausi nuo šaltojo karo laikų.
Kai Rusija rugpjūčio mėnesį nusiuntė savo tankus ir karius į Gruziją,
G.W.Busho administracija stengėsi izoliuoti Maskvą, ypač - tokiose
tarptautinėse institucijose kaip NATO, kuri įšaldė ryšius.
„Nemanau, kad nubausi Rusiją nutraukęs su jais pokalbius“, -
ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė H.Clinton.
„Manau, kad turime ... norėti energingai tartis dėl esamų skirtumų, tuo
pačiu metu siekiant bendro pagrindo, kur tik įmanoma“, - sakė H.Clinton,
kuri jau apsikeitė su S.Lavrovu laiškais dėl noro pradėti naują skyrių
santykių srityje.
NATO ketvirtadienį priėmė sprendimą atnaujinti oficialius ryšius su
Maskva, kuris tikriausiai pagerins atmosferą. Šis sprendimas buvo priimtas
viliantis didesnės paramos Aljanso karinei kampanijai Afganistane.
B.Obamos administracija yra sakiusi, kad nori „nuspausti perkrovimo
mygtuką“ ir susikoncentravo ties Afganistanu, raketine gynyba, branduoliniu
nusiginklavimu ir Iranu.
Kremlius sako, kad yra pasirengęs plėsti bendradarbiavimą, o rusų
pareigūnai mano, kad jei Talibano sukilimas Afganistane nebus sulaikytas,
islamistų kovotojų veikla gali išplisti buvusiose sovietinėse Centrinės
Azijos valstybėse ir pasiekti Rusiją.
Vašingtonas svarsto Afganistane dislokuotų savo pajėgų padidinimą beveik
dvigubai ir nori užsitikrinti alternatyvius krovinių tiekimo kelius, nes
Kirgizija nori uždaryti amerikiečių naudojamą oro pajėgų bazę, o keliais per
Pakistaną važiuojančias vilkstines puldinėja kovotojai.
Jungtinės Valstijos ir Rusija ginčijosi dėl priešraketinės gynybos skydo,
kurį Vašingtonas planuoja Europoje ir kurio tikslas yra atgrasinti nuo
puolimo tokias šalis kaip Iranas. H.Clinton pareiškė norą nukreipti derybas
su Rusija šiuo klausimu „rimtu keliu“.
Šis planas dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje raketų leidimo įrenginius ir
radiolokatorių stotį papiktino Maskvą, kuri laiko jį grėsme Rusijai.
JAV pareigūnai sako, kad Vašingtonas pasiūlė sulėtinti priešraketinio
skydo dislokavimą mainais į Maskvos pagalbą žabojant Irano branduolines
ambicijas.
B.Obama, kuris be didelio entuziazmo vertina raketinę gynybą, neigė, kad
sudarė susitarimą su Maskva. Rusija yra sakiusi, jog nori kalbėtis apie
priešraketinį skydą, bet Irano branduolinę programą, kurios tikslas, kaip
įtaria Vakarai, yra branduolinio ginklo gamyba, laiko atskiru klausimu.
Pradinis JAV ir Rusijos bendradarbiavimo etapas tikriausiai bus
branduolinių ginklų skaičiaus mažinimas ir Strateginės puolamosios
ginkluotės apribojimo sutarties (SGA-1), kuri turi baigtis šių metų
pabaigoje, pakeitimas nauja sutartimi.
Rusija tikisi, kad Vašingtonas atgaivins dvišalį paktą dėl civilinių
branduolinių technologijų, kuris prekybos srityje gali būti vertas milijardų
dolerių ir kuris iš JAV Kongreso buvo atšauktas dėl Gruzijos.
H.Clinton gali pasinaudoti geros valios banga, kilusia po B.Obamos
išrinkimo, sakė vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas.
„Naujoji administracija turi daug daugiau politinės energijos, linkdama
ir bandydama vėl bendrauti su rusais ir dėl to turės daug daugiau politinio
kapitalo“, - sakė pareigūnas, kuris prašė jo pavardės neminėti.
Rusija gali iš naujo svarstyti taktiką, nes reikalingas bendradarbiavimas
dėl pasaulinės ekonominės krizės, sakė pareigūnas.
Tačiau Rusijos ekspertas S.Piferis sakė, kad
vidaus spaudimas gali priversti Maskvą delsti gerinti ryšius.
„Rusijoje visada gyvavo idėja, kad egzistuoja užsienio priešas, ir tai
atitraukia dėmesį nuo vidaus bėdų“, - sakė S.Piferis - buvęs JAV
ambasadorius Ukrainoje.