JAV politologas G.Friedmanas: „JAV galios amžiuje Lietuvą nuo pražūties išgelbės Lenkija”

Monika Bončkutė
Specialiai lrytas.lt, Čikaga
Veikale, apie kurį nuo pat 2009-ųjų pradžios karštai diskutuoja JAV apžvalgininkai ir politologai, G.Friedmanas imasi detalios 100 metų prognozės.
Daugiau nuotraukų (1)
Specialiai lrytas.lt, Čikaga
Europa, besidžiaugdama tariamu Jungtinių Valstijų susilpnėjimu, iš tiesų vaikosi „burbulus“ ir beatodairiškai laikosi įsikibusi vakarykštės dienos. Anot privačios žvalgybos agentūros „Stratfor“ vadovo, žinomo politologo George’o Friedmano, Amerikos galios amžius ne baigiasi, o tik prasideda. Knygoje nemažai vietos skiriama Lietuvai ir Baltijos valstybėms.
Pagal praeitį galima nuspėti ateitį
„Jei Europa valdė pasaulį 500 metų, tai nuo šiol pasaulį tiek pat valdys JAV. Pasaulis tik pradeda gyventi Amerikos amžiuje“, - neseniai pasirodžiusioje prieštaringai vertinamoje knygoje „The Next 100 Years“ („Ateinantys 100 metų“) tvirtina politologas.
Veikale, apie kurį nuo pat 2009-ųjų pradžios karštai diskutuoja JAV apžvalgininkai ir politologai, G.Friedmanas imasi detalios 100 metų prognozės. Mokslininkas teigia, kad istorija nėra chaotiška įvykių seka, todėl išanalizavus praeitį galima palyginti tiksliai atspėti, kas mūsų laukia rytoj.
Anot politologo, nė viena iš Baltijos šalių per artimiausius 100 metų netaps pavieniui įtakinga, tačiau greičiausiai nesugrįš į Rusijos glėbį. Negana to, Lietuva, Latvija ir Estija bus Europą visiems laikams pakeisiančių įvykių sūkuryje.
Lenkija taps viena galingiausių valstybių
Jeigu įvykiai pasisuktų taip, kaip prognozuoja amerikietis, Baltijos šalys kartu su Lenkija sudarys stiprią sąjungą ir po keliasdešimties metų gali išaušti diena, kai Estija trumpam okupuos Sankt Peterburgą, Vengrijos armija įsiverš į Kijevą, o Lenkija Baltarusijoje įves tiesioginį valdymą.
Po 2050-ųjų G.Friedmanas prognozuoja, kad Lenkija bus viena galingiausių valstybių pasaulyje ir iš esmės atkurs XVII a. turėtas imperijos sienas. Baltijos šalims teks su tuo susitaikyti ir pataikauti JAV remiamai Lenkijai, arba tyliai uždusti Rusijos glėbyje.
Jau artimiausiu metu amerikietis prognozuoja didelius pasikeitimus tarptautinėje politikoje. Vakarų pasaulio konfliktas su džihadistais nugrims į praeitį, ir įsiliepsnos nauji nesutarimai su Rusija.
Vokiečiai ir prancūzai sugriaus NATO
Anot G.Friedmano, Rusija darysis vis labiau paranojiška dėl prie jos teritorijos priartėjusių NATO sienų. Politologas tvirtina, kad Baltarusija artimiausiu metu de facto prisijungs prie Rusijos, netrukus ja paseks Ukraina. Maždaug 2010-aisiais Rusija imsis Baltijos valstybių. Tam bus panaudoti trys ginklai.
Pirmiausia suintensyvės žvalgyba. Rusai nersis iš kailio slaptai finansuodami visas prorusiškas nevyriausybines organizacijas Baltijos šalyse, stengdamiesi pakirsti Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumą iš vidaus.
Kai šių šalių vyriausybės imsis sankcijų prieš galvas keliančias prorusiškas organizacijas, Rusija ištrauks antrąjį ginklą. Apkaltinusi Baltijos šalis rusakalbių persekiojimu, Maskva imsis ekonominių sankcijų, pirmiausia energetikos srityje.
Galiausiai, Rusija sutelks karinius dalinius prie pat Baltijos šalių sienų ir ims tiesiogiai grasinti karine jėga.
Rusijos veiksmai sukels tikrą paniką Lenkijoje. Įsprausta tarp Rusijos ir Vokietijos, Lenkija į bet kuriuos Rusijos stiprėjimo ženklus žiūri kaip į tiesioginę grėsmę. Baltijos šalys ir Lenkija ims belstis į NATO duris, reikalaudamos tesėti pažadą dėl Aljanso narių gynybos.
G.Friedmano teigimu, NATO bus pateiktas testas, kurio ši organizacija neišlaikys. Vokietijai, smarkiai priklausomai nuo Rusijos energetikos, ir Prancūzijai, silpnai ekonomiškai ir nenorinčiai jokių konfliktų, užprotestavus, NATO atsisakys ginti Baltijos šalis nuo Rusijos. Šis konfliktas baigsis NATO išsisklaidymu, nes neatlikusi to, kam ji yra sukurta, organizacija praras savo prasmę.
Prognozuoja Rusijos žlugimą
Lenkams vis labiau spaudžiant JAV, į Rusijos pretenzijas dėl Baltijos šalių įsikiš amerikiečiai. G.Friedmano nuomone, JAV bus nenaudinga atiduoti Lietuvą, Latviją ir Estiją Rusijai dėl panikos, kurią šių valstybių prijungimas prie Rusijos pasėtų Rytų Europos šalyse. Be to, JAV nenaudingas vienos valstybės dominavimas Eurazijoje, nesvarbu, kas ji tokia būtų.
„Amerikiečiai pamatys pigų ir efektyvų būdą suskaldyti Europą. JAV staiga ims tyliai remti Lenkiją ir Pabaltijį, nepriklausomai nuo NATO pozicijos“, - knygoje „100 ateinančių metų“ rašo G.Friedmanas.
2015 m. Rusija bus atsigavusi po kurį laiką trukusio chaoso ir visu pajėgumu įsivėlusi į šaltąjį karą su Pabaltiju ir Lenkija. Amerika pradės tyliai ginkluoti savo sąjungininkes šiame regione ir visapusiškai šaltąjį karą skatinti. JAV matys, kad užsitęsusio šaltojo karo Rusija atlaikyti negalės.
Matydama vis aktyvesnį JAV įsitraukimą, Rusija trumpam iš akių paleis Baltijos valstybes ir susikoncentruos į antiamerikietiškų jėgų rėmimą kituose pasaulio kampeliuose, daugiausia arabų šalyse.
Tuo pat metu Rusijos ekonomika, nepaisant išaugusios karinės galios, ims silpti. Pernelyg pasitikėdami savo gamtiniais ištekliais, rusai nesugebės išvystyti naujausių technologijų ir netaps tikra žinių ekonomika.
Maždaug 2020 m. Rusijoje prasidės ekonominis, politinis ir moralinis krachas. Tuo metu artimiausios JAV sąjungininkės Europoje – Lenkija ir Baltijos valstybės – sustiprės.
Trečiasis pasaulinis karas
Keičiantis jėgų santykiui, didžiausiomis pralaimėtojomis, pasak G.Friedmano, taps Vokietija ir Prancūzija. Šalys, iš esmės atsakingos už NATO sugriovimą, vis labiau praras bet kokią įtaką Europoje. Prasta ekonominė padėtis ir demografinė krizė (abiejose šalyse trūks darbo jėgos) nustums Vokietiją ir Prancūziją į Europos pakraščius. Didžioji Britanija bus tiek įtraukta į JAV ekonominio dominavimo lauką, kad neteks didžiosios dalies savarankiškumo.
Iki 2050 m. JAV taps absoliučiai dominuojančia pasaulio valstybe. Ką ji rems, tas išsilaikys, kam atsuks nugarą, tas žlugs. JAV remiama ir Lenkijos vadovaujama koalicija, į kurią įeis ir Baltijos šalys, įsivels į rimtus konfliktus su Turkija, daugiausia dėl dominavimo Adrijos jūros teritorijose.
Japonijai parėmus Turkiją, prasidės Trečiasis pasaulinis karas. Politologas juokais net nusako tikslią karo datą: 2050 m. lapkričio 24 d., 17 val. Tuo metu JAV bus užpulta Japonijos. Žinoma, tiksli data gali būti kita, tačiau G.Friedmanas teigia neabejojantis, kad karas kils 2050-aisiais.
Didžioji dalis karo veiksmų bus nukreipti ne prieš civilius ar armijos dalinius, bet prieš kosmose esančius karinius įrenginius.
Lenkijos vadovaujama koalicija, įskaitant ir Baltijos šalis, praras bene daugiausia karių, o JAV apsiribos mažu žmonių aukų skaičiumi, bet dideliais technologiniais nuostoliais.
Amerikos aukso amžius
Kaip ir po Antrojo pasaulinio karo, taip ir po Trečiojo, Amerika, G.Friedmano įsitikinimu, liks nugalėtoja. Sunaikintos Lenkijos ir Baltijos valstybių ekonomikos pamažu atsigaus, nors Lenkijos ambicijos bus gerokai apribotos. Lenkai atkurs XVII a. turėtas sienas, patogiai priglobę Lietuvą po savo sparnu.
Po 2050-ųjų karo Amerikoje prasidės tikrasis aukso amžius. Sveikatos apsaugos sistema bus ištobulinta iki neregėtų standartų. Žmonės gyvens ilgiau ir saugiau, važinės greičiau ir dirbs mažiau. Priešingai nei XXI a. pradžioje, antrojoje pusėje imigrantas JAV taps geidžiamiausiu žmogumi, kuriam pataikaus visi darbdaviai. Dėl darbo jėgos trūkumo, imigrantams bus siūlomos neįtikėtinos lengvatos.
Kitos šalys kovoje dėl darbo jėgos pralaimės JAV, kuri ir toliau pritrauks pačius gabiausius imigrantus iš viso pasaulio.
Pasak G.Friedmano prognozių, Amerikos aukso amžiui grėsmę gali sukelti tik viena valstybė, tai – Meksika. „Tačiau konfliktas su Meksika daugiausia turės įtakos JAV dominavimui Šiaurės Amerikoje, bet ne pasaulyje. Bet kuriuo atveju, Europos dominavimo laikas baigėsi“, - komentuodamas savo veikalą „YouTube“ išplatintame vaizdo  pranešime tvirtina politologas. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.